Skip to content

Žmogui nereikia didelių mokytojų, reikia ŽMOGAUS šalia

Į gyvenimą mokausi žiūrėti kuo paprasčiau. Buvo laikas, kai labai norėjosi bėgti tik paskui kalendorines šventes, sekti įvykius šalyje ir pasaulyje… Kažkuriuo metu mano gyvenime atsirado vienas žmogus, paskui kitas, kurie tarsi susitarę ignoravo visas mano pastangas būti „ant bangos“ lekiant paskui šventes ir įvykius. Kur nulėkiau? Niekur. Taip gal ir būčiau lėkusi toliau, jei ne tie du žmonės, kurie absoliučiai ramiai, be beprasmiško taškymosi emocijomis ir energijos švaistymo į visas keturias puses – ką tiesiog prievartauja daryti didžioji dalis visuomenės – patarė 80 proc. visko išgirsto iš pamatyto mesti į sąvartyną ir nesukti dėl to galvos, nes GYVENTI REIKIA REALIOJE TIKROVĖJE.

Ar aš taip padariau? Stengiuosi. Nes pasirodo, mes visi taip esame įklampinti į šituos marazmus, kad nebesugebame kontroliuoti savęs. Nuolatinis sėdėjimas FB ir tariamai karštų naujienų skaitymas, komentarai, paskui aptarimas su kiekvienu sutiktu ir vertinimas, teisimas, dar serialų ar lėkštų TV šou žiūrėjimas, kaimynų ir kolegų apkalbos, darymas to, ko nekenti vien dėl to, kad reikia daryti, nes esi bailys ir nesugebi pasakyti, kad tau tai nepatinka. Visko čia jau ir nesuvardinsi…. bet esmė ta, kad kai nuspręsi išeiti iš šios destruktyvios pasaulį valdančios sistemos, pajusi visus priklausomybei būdingus simptomus. Kai nuspręsi nebesekti jokios naudos neduodančios informacijos arba nebebendrauti su žmogumi, kuris tik „numelžia“ kasdien verkšlendamas dėl visko diena iš dienos, tau prasidės „lomkės“, kitaip tariant, pats sau pasakysi: Viskas gerai, aš viską padarysiu, aš galiu, va tik šįvakar dar paskaitinėsiu ar suktelsiu kaimynui, dar suvalgysiu torčiuką, dar panaršysiu fb, dar paskaitinėsiu apie karą, nes gi visam tam mėšlui reikia kažkuo maitintis, o kuo maitinsis, jei aš nebesidomėsiu visu tuo, nesipiktinsiu ir neatidavinėsiu savo energijos… 

Taip. Natūraliai džiaugtis, judėti, dirbti ir mėgautis tuo, ką darai yra labai gerai, bet tuo pačiu yra ir labai sunku. 

Pozityvas, beje, taip pat yra apie reikalas apie nieką. O tiksliau – tai tas pas destruktyvas, tik išprievartautas tariamai būti gėriu. Paradoksalu, tačiau pasirodo, kad sunkiausia būti tiesiog žmogumi NORMOJ. 

Paskutinieji metai ypač aiškiai parodė, kaip paprasta ir lengva manipuliuoti žmogumi, kuris jau nėra normoje, o yra pakabintas „ant viešosios nuomonės formuotojų kabliuko“. Nenustebsiu, jei vieną dieną LRT ištransliuos, kad saulė yra mėlyna, nes mokslas taip nustatė. Ir po savaitės didžioji dauguma rėks, kad saulė visada buvo, yra ir bus mėlyna, nes taip už pinigus nustatė mokslas. Ir, matyt, tik vienas diedulis, sėdėdamas ant suolelio prie pirtelės ir žvelgdamas į mūsų akiai geltona spalva šviečiančią saulę, jai mirktelėjęs pašnibždės: „Pasaulis išprotėjo“. 

Naudinga veikla

Aš, kaip ir kiti tėvai, stengiuosi, kad mano vaikas matytų ir pažintų pasaulį tokį, koks jis yra sukurtas. Ketverius metus jis labai noriai lanko muzikos mokyklą, o šiais mokslo metais pastebėjau jo užsidegimą po pamokų bėgti į laisvalaikio erdvę. Atėjęs kaskart vis randa, kuo pasidžiaugti. 

Sykį į vieną  mokytojos Laimos Teteriukovienės organizuojamą popietę buvau įleista ir aš. Pasiprašiau mokytojos ir atvykau pasisėdėti, tiesiog. 

Prieš tai sūnus pasakojo, kad jie su mokytoja ir kitais vaikais gamino vėliavėlęs, kažką vėlė, kažkur ruošėsi. L. Teteriukovienė – ateitininkų vadovė, tad ji gyvenimą pažinti vaikus moko plačiąja prasme. 

Taigi, vieną pavakarę užsukau į Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokinių laisvalaikio erdvę. Pasak L. Teteriukovienės, susirinkome į atokvėpio popietę, norėdami kartu paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kitaip… netradiciškai. Visi gaminome trispalves širdeles iš vilnos. Mokymus vedė gimnazijos antros klasės mokinė Liepa ir jos mama Monika. Dar kartu buvo ir šeštokės Margarita ir Greta, aštuntokės Gabrielė, Karolina bei Lukrecija, ketvirtokas Hubertas.  

Tai buvo labai neįprasta ir kartu labai prasminga šventinė akimirka. Taip, mes įpratę švęsti ir minėti kalbomis. O šįkart mes šventėme naudingai. Visi gavo sauso vėlimo pagrindus. Tai yra naudinga kiekvienam, nes mes visi esame tai, ką vadiname Lietuva. Ir kuo daugiau natūralumo ir tikroviškumo bus mūsų gyvenime, tuo didesnė tikimybė, kad žmonija vis tik išliks. 

Tegul tikėjimas, viltis ir meilė pasilieka mūsų visų kasdienybėje

Ta džiugi akimirka – vėl pabūti kartu

O ketvirtadienio popietę Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykla pakvietė bendruomenę į koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai „Graži tu mano, brangi tėvyne!“ (žiūrėkite nuotraukose). 

Direktorė Birutė Paukštienė džiugiai visus pasveikino ne tik su šaliai svarbia diena, bet su pavasariu ir pagaliau atgavus galimybę vėl pabūti drauge. Nuotaikingas koncertas leido pasijusti lengvai ir šventiškai, pakilti virš kasdienių rūpesčių, gauti akimirką čia ir dabar. Reikia žinoti, kas buvo vakar, bet dar svarbiau žinoti. 

Ačiū visiems buvusiems kartu, ačiū už suteiktą galimybę artimiau pažinti mūsų miesto vaikus, išgirsti, kuo jie gyvena, kas jiems įdomu, pasiklausyti jų atliekamų kūrinių. Ačiū už nuoširdumą, už virpančias širdeles ir rankeles grojant, už tikrai išgyventą kūrinius. 

Autorės ir L. Teteriukovienės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje