Skip to content

168 valandos

Jonas BALTAKIS

Už 500 km nuo Lietuvos siaučiantis karas nustelbė visas pandemijas ir kitus įvykius, atrodo, kad daugiau jau pasaulyje niekas nevyksta, tik karas. Visos TV, radijo ir interneto portalų žinios juo prasideda ir baigiasi. Turbūt kitaip ir vargu ar gali būti. Ši Rusijos agresija – perdaug netikėtas, skaudus ir nenuspėjamos baigties šių dienų reiškinys. Niekada negalvojau, kad mano kartai, gimusiai po Antrojo pasaulinio karo, teks su juo, kad kol kas ir netiesiogiai, susidurti. Prisimenu V. Landsbergį ir jo dažnai kartotą dabar jau tiesą, kuria dauguma netikėjo ir iš jo šaipėsi, kad grėsmė iš Rusijos tvyro nuolat, kitaip sakant – rusai ateina! O jie atėjo. Kol kas pas netolimus kaimynus, nuo kurių dabar viskas ir priklauso: laimės Ukraina – laimės ir Lietuva. Juk Putlerio planai jau viešai pagarsinti ir iš TV neretai vis primenami: kris Ukraina, toliau bus Moldova, Sakartvelas ir Baltijos šalys, ypač Lietuva, kurią lengviausia būtų užpulti. Juk iš vienos pusės ginklų pritvinkęs Karaliaučius, iš kitos – pusiau okupuota Baltarusija, kurioje A. Lukašenka likęs jau tik gauliaiterio vietoje, esminius klausimus ten sprendžia Putleris. Žinoma, už mūsų nugarų stovi NATO ir 5-asis sutarties straipsnis, tad laimėtume, bet sugriautų miestų ir didelių žūčių vargu ar išvengtume. Tad dabar visa viltis – ukrainiečių narsa ginti save ir visą Europą. Ir jie kaunasi taip, kad lūpas prikando ne tik agresoriai, bet ir visas pasaulis. Per tris savaites (o Putleris planavo tik trijų dienų karą) Ukrainoje žuvo rusų karių (tarp jų trys generolai ir būrys pulkininkų) beveik tiek, kiek per dešimt Afganistano karo metų, sunaikinta nuo 20 iki 50 proc. tankų, lėktuvų, sraigtasparnių, kitos karinės technikos, būriai paimtų į nelaisvę (ar pasidavusių) rusų kareivių. Bet kraujuoja sugriauti miestai, tūkstančiai žuvusių civilių gyventojų, beveik trys milijonai karo pabėgėlių ir šis košmaras kasdien tęsiasi, gilėja… 

Atrodytų, šiam siaubui negali pritarti, jo pateisinti nė vienas žmogus. Dauguma net žiūrėdami TV žinias verkia. Rusų rašytojas Levas Tolstojus yra pasakęs: „Žmonės, kurie pripažįsta karą ne tik neišvengiamu, bet ir naudingu, o todėl ir pageidautinu − tokie žmonės yra baisūs ir siaubingi moraliniai išsigimėliai.“ Vis tik ne visi mes tokie, kurie ukrainiečių nelaimę suprantame kaip savo. Baisiausia, kad tokį karą vienaip ar kitaip pateisina kai kurie meno žmonės, kurių žodis turėtų skleisti viltį ir ramybę. Štai Egidijus Dragūnas-Selas. Jis pareiškė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje yra „natūralus pasaulio apsivalymas“. Daugelio garbinamas bardas Gytis Paškevičius pritarė savo užauginto ir „išauklėto“ sūnelio nuomonei, kad visi tie vaizdai iš Ukrainos su žuvusiais vaikais ir civiliais yra inscenizacijos, suvaidintos samdytų aktorių. Lyg to būtų maža, tarytum Pilypas iš kanapių į trasą iššoko ir grupės „Rebelheart“ lyderis Darius Mickus, pareiškęs, jog visa tai, kas vyksta Ukrainoje, yra ne kas kita, kaip banderovcų organizuotas „savų šaudymas į savus“. Kažkur girdėta, tiesa? Tai yra paprasčiausiai pritarimas karui ir Rusijos agresijai, atviras stojimas žudikų pusėn. Už tokius dalykus turėtų būti baudžiama, kaip už sovietų okupacijos neigimą, nacistinės ir sovietinės atributikos platinimą. Prieš šiuos nupušėlius stojo TV laidų ir renginių vedėjas Arūnas Valinskas. Jis kreipėsi į visas 60 Lietuvos savivaldybių su nuoširdžiu prašymu – organizuojant įvairiausius renginius ir miesto šventes (kurios rengiamos už mokesčių mokėtojų pinigus), tiesiog pamiršti šiuos veikėjus – E. Dragūną, G. Paškevičių, grupę „Rebelheart“. Pirmoji į šį prašymą jau atsiliepė Zarasų savivaldybė, raštiškai patvirtinusi, kad šių atlikėjų savo renginiuose tikrai nepageidauja. Gal Ignalina bus antroji? Šiuos atlikėjus iš būsimų įvairių festivalių programų jau išbraukė kauniečiai, o Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks G. Paškevičiaus delno… 

Tarp eilinių tautiečių taip pat atsiranda taip vadinamų „vatnikų“, besidalinančių facebooke Putlerį šlovinančiais vaizdeliais ir teigiančiais, kad „dar neaišku, kas čia kaltas ir kas čia tą karą pirmas pradėjo“.  Kiti pradeda pilti savo tulžį, esą lietuviai irgi sėdi be darbo, jiems irgi jo reikia, o dabar įdarbinami pabėgėliai iš Ukrainos. Arba dar geriau – lietuviai irgi ieškosi butų nuomai, bet jų esą niekas neapgyvendina su vaikais ar augintiniais, tai kodėl ukrainiečiams sudaromos geresnės sąlygos. Kokios dar geresnės sąlygos? To gali nesuprasti tik neadekvatūs asmenys. Arba specialiai kiršinti žmones pasamdyti Kremliaus pakalikai, žmogaus vardo neverti Putlerio galvažudžiai, kokie ir bombarduoja Ukrainos vaikų ligonines, mokyklas ir gimdymo namus. Jau rašiau, kad tokių sutikau ir Ignalinoje. Vieną Putlerį liaupsinusią jo gerbėją nutildžiau tik pasiuntęs ją ten, kur ukrainiečių kariai pasiuntė rusų laivą. Ir visai to nesigailiu… 

Tarp daugumos Ignalinos ir rajono žmonių karas Ukrainoje atsiliepia nerimu, ar neateis jis ir pas mus. O tas nerimas verčia bėgioti po parduotuves ir tariamai jam ruoštis, pirmiausia – pirkti maisto atsargas. Jų kol kas netrūksta, manau, ir nepritrūks, bet kai kas dėl keliskart išaugusios paklausos tiekiama su pertrūkiais. Dar karo pradžioje gavau štai tokį skaitytojos laišką: „Ar žinote, kad mieste neliko druskos?.. Žmonės panikuoja, kai tik atveža kur ryte, paima vienas pirkėjas viską… Turbūt trūksta druskos kaimuose, gal kas mėsą sūdo, giminaičiams veža?..“ Druska iki šiol tiekiama su pertrūkiais, bet prekybininkai tikina, kad jos nepritrūks. Kaip MI sakė „Danaltos“ savininkas Danielius Paukštė, „iki šiol pagrindinė druskos tiekėja buvo Ukraina, bet dėl karo, matyt, tiekimas sutriko, pirmiausia logistika. Druskos daug siūlo Lenkija (teko būti didžiausioje lenkų Veličkos druskos kasykloje, prie kurios yra viena iš Lenkijos Ignalinų), kitos šalys, tad jos tikrai nepritrūks“. Pažįstamas pasakojo, kad Švenčionėliuose turguje už pakelį (kilogramą) druskos prašo iki 7 Eur. Negi kas tokią perka?..

Ukraina su Vakarų pagalba laimės. Jokių kitų variantų nėra ir būti negali. Laimės žuvusių tūkstančių žmonių, sugriautų miestų ir sugriautos ekonomikos sąskaita, bet laimės. Tai kova dėl laisvės, dėl išlikimo, dėl ateities. O štai Rusijai galas: ir kariniu, ir ekonominiu atžvilgiu. Ji šitos gėdos neatsiplaus daug dešimtmečių, o rusams ilgai bus gėda, kad jie leido savo fiureriui padaryti tai, ką jis padarė. Leido savo tylėjimu ir prisitaikymu…

Gražaus pavasariško savaitgalio, smagių darbų soduose ir akimirkų gamtoje. Pirmadienį jau prognozuojamas didesnis šilumos pliūpsnis, naktį taip pat pliusinės temperatūros.

Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

Tiesiog Jonas

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here