Aukštaitijos nacionalinis parkas antradienį pranešė, kad šeštadienį parko lankytoja pastebėjo pėdsakus, kurie, kaip pasirodė, buvo rudosios meškos. Gyvūnas apsilankė pietinėje parko dalyje, Labanoro regioninio parko ribose. 

Kaip MI sakė ANP Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis, meška parko teritorijoje pastebima jau ne pirmą kartą, pernai vasarą vaikščiojo apie Stripeikius. Iš kur ji atklydo, neaišku, tikėtinos įvairios versijos: žiemojo Lietuvoje ir dabar atsibudusi klajoja arba atėjo iš Baltarusijos ar, kas labiau tikėtina – per Latviją iš Rusijos, nes Baltarusijoje taip pat jos nuolat negyvena. Meška per parą gali nušleivoti ir 50, ir visą šimtą kilometrų, tad galėjo ateiti iš bet kur. Iki šiol nei parke, nei Lietuvoje meškos jokios žalos niekam nepadarė.

Gamtininkas Saliamonas Paltanavičius dar pernai sakė, kad reikėtų jau taikytis su mintimi, kad meškos netolimoje ateityje taps nuolatinėmis Lietuvos gyventojomis, todėl jos jau įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą,

Neseniai ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai jau dalijosi rudosios meškos pėdsakais. Ten jie vasario 7 ir 9 d. pastebėti Marcinkonių apylinkėse. 

Kadangi meškos jau vis dažniau užklysta į mūsų miškus, specialistai pataria: iš toli pamačius šį gyvūną jokiu būdu prie jo nesiartinti ir jo negąsdinti. Tokiu atveju reikia pasistengti nepastebėtam pasišalinti.

O štai antradienį atėjo žinia iš Latvijos, kur lokys užpuolė ir sužalojo miškininką. Jį antradienį užpuolė rytinėje šalies dalyje (regione prie Rusijos). Miškų darbuotojui, prieš vidurdienį apžiūrinėjant neseniai pasodintą mišką Balvų savivaldybėje, jį užpuolė laukinis gyvūnas. Dirbdamas miške vyras išgirdo traškėjimą krūmuose. Norėdamas pabaidyti lokį, vyras suplojo rankomis, tačiau kaip tik tą akimirką šis iššoko iš krūmų ir puolė. Galiausiai miškininkui spyriais ir šūksniais pavyko nubaidyti lokį. Sugrįžęs į savo automobilį vyras nuvažiavo tiesiai į ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda. Latviai praneša, kad nors Latvijoje lokių populiacija auga ir jų pėdsakų vietos miškuose pastebima vis dažniau, tai pirmas žinomas toks incidentas Latvijoje. Pareigūnai pradėjo tyrimą. Rudieji lokiai Latvijoje taip pat yra saugomi gyvūnai.

Lūšis ant kelio

Kovo 16 d., važiuojant nuo Linkmenų į Cijonų kaimą, ant kelio susitikome ne katiną, o laisvai vaikštinėjančią lūšį. Suprantama, kad kažkiek sutrikome, bet žvėreliui grakščiai sustojus ir pasitraukus į kelkraštį, už krūmų, mus apėmė džiugi susitikimo nuotaika. Lūšis demonstratyviai atsigulė taip, kad gerai matytų keliautojus. Todėl, ištrynusi nereikalingas nuotraukas, pati suspėjau gražuolę įamžinti per mašinos langą. Pribėgti arčiau noru nedegėme. Dar, įdėmiai pastebėjusi mūsų veiksmus, lūšis pasitraukė truputį giliau į kemsyną, bet visai netoli.

Lūšys – vienintelės Lietuvoje gyvenančios kačių šeimos atstovės.  XX a. pirmoje pusėje jos buvo beveik išnykusios. Vėliau, pagerėjus gamtos apsaugai, mitybos sąlygoms ir sumažėjus vilkų, lūšių ėmė gausėti. Iki 1979 m. ši rūšis net buvo medžiojama, o nuo 2000 m. ji įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Taip pat įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Pagrindinės lūšių nykimo priežastys – beveik visus metus trunkanti žmonių ūkinė veikla ir kitokie trikdžiai: miškų kirtimas, medžioklė, brakonieriavimas. Dėl stipriai iškirstų miškų mažėja tinkamų buveinių. Pasitaiko, kad lūšys patenka į brakonierių paspręstas kilpas kiškiams ar stirnoms. Paprastoji lūšis – viena iš stambiausių plėšrūnų rūšių Lietuvoje. Jos atlieka svarbų vaidmenį, reguliuojant kitų gyvūnų gausumą. Lietuvoje gyvenančių lūšių racioną pagrinde sudaro kiškiai, smulkūs graužikai, kanopinių žvėrių jaunikliai ar stirnos. 

Kažkodėl tikiu, kad susitikimas su lūšimi pirmas, bet ne paskutinis. Skaitytojai, įamžinkite savo asmeninius pavasario susitikimus gamtoje su paukščiais, žvėreliais, dalinkitės pakilia nuotaika mūsų laikraščio puslapiuose su visais. Klausydama vieno medžiotojo komentarų apie Estijoje ir Latvijoje šaudomas lūšis, kategoriškai nepritariu. Populiacija tik rodo gyvastį Lietuvoje, todėl, vyrai, net nesvajokite apie lūšių žudymus. 

Meškos nuotr. – Delfi, lūšies – autorės