Grožis turi savo kainą. Gamta, matyt, to neapskaičiavo, kai Aukštaitijos nacionaliniam parkui grožio atseikėjo su kaupu. Kokie miškai, kalnai, upės, ežerai! Būtų menkučiai krūmynai, matyt, nelabai žmonijai rūpėtų, o dabar štai – kiekvienas negali atsigrožėti ir prisikvėpuoti. 

Tiesa, perteklinių patogumų išlepinti žmonės nebesusigaudo, kur yra ribos ir kokiu būdu toji gamta palaiko savo grožį. Bet čia – ne paskaita apie gamtoje vykstančius natūralius procesus. Kalbame apie patogumus žmogui. Artėjant vasaros sezonui, patogumais pirmiausia rūpinasi seniūnijos. Ignalinos seniūnas Jonas Polito su darbininkais jau praėjusią savaitę kibo į darbus. Sutvarkė Strigailiškio, Bėčiūnų, Palūšės viešąsias erdves, išlaisvindami jas po sniego nuo smėlio ir atliekų sankaupų, ir jau įpusėjo tvarkyti pėsčiųjų tako aplinką palei Lūšius nuo Palūšės link Meironų. Aprinko ir apipjaustė šakas, nušienavo pakrantę iki pat ežero, kur karaliavo pernykštės nendrės ir įvairių medžių atžalos. 

Nutarta, kad šakų, o jų išties labai daug, palikti vietoje nereikia, tad Aukštaitijos nacionalinio parko komanda, turėdama tinkamos technikos, pasak J. Polito, tas šakas išveš. 

Darbai veja darbus. Štai nebaigus vienų, atsiranda kitų. Seniūno valdose, Kazokinėje, kaskart po didesnių vėjų lūžta medžiai, krenta didžiulės sausos šakos. Savaitgalį skilo dalis klevo ir užvertė važiuojamąją dalį. Žmonės šįkart nenukentėjo. O į pagalbą su technika atskubėjo kelininkai. 

Po visą kaimelį suformuotos Kazokinės dvarvietės alėjos nuolat kelia rūpesčių. Viena vertus, tai kultūros paveldo objektas, bet ne toks svarbus, kad būtų skiriama daug dėmesio, kita vertus, medžių nepaprastai daug, o jų aukštis siekia 35 m, tad reikia rimtų arboristų arba bent jau medžiais laipiojančio Romo Vitėno iš Bėčiūnų, kad išpjautų daugybę sausų, pavojingai virš kelių ir namų kybančių ir styrančių šakų. 

Viskam savas laikas, tad artėjantis vasaros sezonas ne tik Ignalinos seniūną įsuks į rūpesčių verpetą. 

Autorės nuotr.