Skip to content

Kokį vandenį geriame – tokia mūsų gyvenimo kokybė

Labai norėtųsi, kad šių eilučių skaitytojai sustabdytų skubėjimo chaosą aplinkoje ir atmerktomis akimis pažvelgtų į problemos esmę. Jei kiekvienas suvokimą atskleisime savyje, permainos sumuosis į globalesnius sprendimus.

Kovo 22-ąją kalendoriuje paminėta Pasaulinė vandens diena. Pavienės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės pradėjo ilgiau besitęsiančias, edukacines iniciatyvas mokyklose – globojant Aplinkos ministerijai ir palaikant Nacionalinei švietimo agentūrai. Specialistai kalba jaunimui svarbia šiuolaikinei visuomenei aktualias ekologines temas. Deja, simbolinis kalbėjimas auditorijose, esant milžiniškiems informacijų srautams, priimamas sąlyginai ir greitai užmirštamas. 

Aplinkosaugos, tvarumo ir vandentvarkos klausimai nebus suvokti ir įgyvendinti iš esmės, jei šeimose nebus ieškoma išmintimi formuojamos gyvenimo kokybės. Kol kiekvienas nesuprasime, kaip svarbūs ir teisingi mūsų veiksmai supančiai aplinkai, tęsis visų įmanomų ligų, o su jomis ateinančių bėdų karuselės.

Ignalinos kraštas – ne atskiras pasaulis, o viso pasaulio dalis, kurioje gausu vandens telkinių ir nejaučiamas jo stygius. Rajone neturime pramonės įmonių, aktyviai teršiančių aplinką, bet besaikis trąšų naudojimas ir kitos laikinu pelnu nesveikai suformuotos ūkininkavimo klišės, griauna švarios aplinkos pamatus. Kažkodėl nežiūrima į ateitį, o daug veiksmų atliekama dėl trumpalaikės naudos. Bet šiandieną kalbame tik apie vandenį… Ar mes teisingai suprantame jo paskirtį? 

Kalbintys ignaliniečiai džiaugiasi geriamo vandens kokybe, turi nemažai informacijos apie jo savybes ir naudą, sveikuoliams vanduo – didelė gyvenimo filosofija. Deja, ne visi visuomenės nariai sveikuoliai ir nuoseklus žinių taikymas praktikoje lieka skubančios visuomenės bėda. 

Pedagogė Danutė. „Yra posakis – kokį vandenį naudoji, tokia tavo gyvenimo kokybė. Jau kelintą dešimtmetį namuose naudojame vandens filtrus, nesiskundžiame nei kokybe, nei sveikatos problemomis dėl geriamo vandens. Pramoninės atliekos Lietuvoje, o ir visame pasaulyje užteršė aplinką, vandenis. Čia taip akivaizdžiai nejaučiame, bet didieji pasaulio miestai kenčia nuo visuotinės taršos problemų. Teko skaityti, kad mokslininkai, daugumą XXI a. karų mano kilsiančius dėl vandens stygiaus. Tai – visai reali prielaida. Žmonijai, mums visiems reikia mažinti naudojimo apetitą, ypač chemijos pramonės produktų. Kol dar nevėlu. “

Smulkus ūkininkas Jonas. „Kokią duoną mes valgome? Nepurkštų grūdų reikia su žiburiu ieškoti. Visa trąšų gausa su lietaus vandeniu patenka į gilesnius žemės sluoksnius, vandens gyslas. Greito pelno paieškos užmušė žmogaus sąžinę – nesupranta, kad save žaloja ir kitus. Trąšomis ir besaikiu apdirbimu žemė nualinama, kas laukia ateityje? Paprastų šulinių vanduo tapo pavojingas žmogaus ir gyvulio sveikatai. Prieš 50 metų buvo geras vanduo, skanus. Dabar jo kokybė prarandama.“

Buhalterė Janina. „Teko domėtis, daug skaityti apie gyvąjį ir negyvąjį vandenį, kuo ypatingos jo savybės. Pirmiausia, geras vandens pažinimas suteikia žmogui sveikatą. Jei netingėsime daugiau draugauti su vandeniu, išspręsime daugelį organizmo problemų. Gal kada Lietuvoje pristigsime vandens, bet dabar, kol pakanka, nesigiliname į tokias problemas. O užterštumas priklauso nuo kiekvieno gebėjimų draugauti su gamta.“

Taip kalba ignaliniečiai, o japonai sako, kad žodžiai turi dvasią, todėl žodžiu galima išgydyti ir nužudyti. Žodžiai mus veikia per vandenį. Kad žmonės gyventų sveiki ir laimingi, pirmiausia reikia vartoti švarų vandenį, kuris sudaro 70 proc. mūsų kūno svorio. Taigi vanduo moko mus, kaip reikia gyventi. Visose religijose teigiama, kad vanduo apvalo žmogų. Juo jis apiplaunamas gimęs, krikšto metu ir miręs. Kai kurie vaikai net gimdomi vandenyje, kiti plaukioja vos gimę Biblijoje sakoma: „Žemė buvo sukurta iš vandens.

Ar daug, mes, lietuviai, žinome apie vandenį, jo savybes ir galią? Taip, galią, nes pasaulio mokslininkai seniai tiria vandenį ir, atlikdami bandymus, gauna rezultatus, kuriuos skeptikai vadintų mistiniais reiškiniais. Mokslininkų atrastos unikalios vandens savybės gali mums padėti suprasti, kaip organizmą sveikatina geri žodžiai, rami muzika, malda. Kas žaloja mūsų sveikatą? 

Tai dvi molekulės vandenilio ir viena deguonies – tiek nedaug… Bet apie jį nuo senų senovės kuriamos pasakos, legendos, mitai. Tekančios saulės šalyje šimtemečiais puoselėjamas ypatingas dėmesys detalėms, kurios sudaro mus supančio pasaulio harmoningus jutimus ir vaizdinius. Japonai ištikimi protėvių tradicijoms ir apdovanoti ilgaamžiškumu, rytiečiams būdingu subtilumu.

Japonų alternatyviosios medicinos gydytojas, Jokohamos universiteto darbuotojas Masaru Emoto aptiko, kad vanduo sugeba reaguoti į žmogaus mintis. Jo knyga „Žinia, kurią mums praneša vanduo“, tapo pasauliniu bestseleriu, išversta į 23 pasaulio kalbas. Pasaulinio garso japonų mokslininko daktaro Masaru Emoto knyga išties revoliucinė. Savo tyrimais jis nustatė, kad mūsų mintys, jausmai ir žodžiai veikia vandens molekules.

O kadangi žmogaus kūną, kaip ir visą planetą, didžiąja dalimi sudaro vanduo, tai šis mokslinis faktas leidžia visai kitaip pažvelgti į sveikatos, aplinkos apsaugos ir taikos išsaugojimo žemėje problemas.

 Kai kurie oficialaus mokslo atstovai Emoto tyrimus laiko ginčytinais ir net skandalingais. Bet alternatyvios versijos, galinčios paneigti jo hipotezę, iki šiol niekas neiškėlė.

Vanduo protingas

Tai, kad vanduo gali būti kietas, skystas ir garų būsenos, žmonija žino daugelį metų. Visai neseniai aptikta dar viena vandens būsena – informaconė. Įvairių šalių mokslininkai beveik vienu metu iškėlė hipotezę, kad vanduo – mąstanti substancija. Ji sugeba priimti, kopijuoti, saugoti ir perduoti informaciją – net tokią subtilią, kaip žmogaus mintis, žodis ir emocija.

Kas paskatino mokslininkus tyrinėti vandens atmintį? 1956 m. vienoje Pietryčių Azijos laboratorijoje vyko slaptas pasitarimas –buvo aptarinėjama čia gaminama masinio naikinimo priemonė, bakteriologinis ginklas. Netikėtai posėdį teko nutraukti. Visi dalyviai buvo išvežti į ligoninę, nes pasireiškė stipraus apsinuodijimo simptomai. Įdomu tai, kad dalyviai nieko daugiau nevartojo, tik gėrė grafinuose buvusį vandenį, kurį patikrinus, jokių nuodingų priemaišų nerasta. Ataskaitoje taip ir parašyta: apsinuodijimo priežastimi tapo paprasčiausias vanduo. Jis kažkokiu būdu sugebėjo sugerti „nuodingą“ informaciją iš dalyvavusių žmonių kalbų. Vandens molekulės išsidėstė taip, kad jų struktūra sukėlė apsinuodijimą. 

Vanduo – kompiuteris?

„Įsimindamas informaciją, vanduo įgyja naujų savybių, – teigia japonų mokslininkas Emoto, – tačiau jo cheminė sudėtis nepakinta. Per paprastą mikroskopą galime stebėti, kaip molekulės jungiasi į grupes – klasterius. Būtent jie ir tampa savotiškomis atminties ląstelėmis, į kurias, kaip į magnetofono juostelę, vanduo įrašo visą informaciją. Panašu, kad šis keistas skystis – vienintelis „kompiuteris“, turintis bekraštę atmintį.

Savo laboratorijoje Emoto tyrė, kaip keičiasi vandens struktūra po įvairaus poveikio – nuo mobiliojo telefono, televizoriaus iki meilės žodžių ar sunkiojo roko muzikos.

Mokslininkas vandens lašiukus dėjo į specialius mėgintuvėlius ir užšaldė. Toliau apžiūrinėjo susidariusius kristalus pro mikroskopą, prie kurio prijungtas fotoaparatas. 

Pyktis – žmogaus žudikas

Daktaras Emoto atliko eksperimentą – į tris stiklinius indus įbėrė ryžių ir užliejo vandeniu. Visą mėnesį kasdien vienam indui sakė: „Ačiū“, kitam „ Tu kvailys“, į trečią nekreipė dėmesio. Po mėnesio ryžiai, kuriems buvo reiškiamas dėkingumas, pradėjo brinkti ir skleisti malonų kvapą. Ryžiai antrame inde pajuodo, o trečiame – pradėjo pūti.

Daktaras Emoto mano, kad šis eksperimentas akivaizdžiai įrodo, kaip svarbu rūpintis kitais žmonėmis, kalbėti su jais. Abejingumas, neapykanta, pyktis, susierzinimas destruktyviai veikia ne tik kitą žmogų, bet ir tą, kuris šias emocijas skleidžia.

„Tas, kuris pyksta ar prakeikia, pirmiausia užteršia savo organizmą, kurio 80 proc. susideda iš vandens, ir programuoja save ligai“, – yra sakęs austrų tyrėjas Allois Grubberis. 

Kokia maldos jėga?

Daktaro Emoto pastebėjimu, vandeniui ypač „patinka“ maldos. Nesvarbu, kokios religijos atstovas ir kokia kalba meldžiasi. 

Istorijos kronikos skelbia, kaip 1472 m. abatas Karlas Hastinstingsas, melagingai apkaltintas, buvo uždarytas į tamsią kamerą. Kasdien jam davė riekelę sausos duonos ir ąsotį dvokiančio papuvusio vandens. Kokia buvo visų nuostaba, kai po 40 dienų rado abatą kupiną jėgų ir sveikatos. Kankinamas abatas prisipažino, kad visą tą laiką jis meldėsi šalia vandens ąsočio, dėkodamas Dievui už atsiųstus išbandymus. Malda vandenį padarydavo gaivų ir skaidrų.

Daktaro Emoto prašymu Sankt Peterburge atliktas eksperimentas. Į dvi kolbas buvo įpilta vandentiekio vandens. Viena kolba palikta laboratorijoje, kita padėta cerkvėje šalia šventinamo vandens. Po ceremonijos cerkvėje abiejų kolbų vanduo buvo kruopščiai ištirtas. Rezultatai buvo akivaizdūs: laboratorijoje palikto vandens kristalai priminė chaotišką išskydusią dėmę, o vandens, pabuvusio cerkvėje, struktūra įgijo taisyklingos simetrinės žvaigždės formą. 

Emoto mano, jog vandens struktūra keičiasi dėl to, kad kitaip ima judėti elektronai atomų orbitose.

„Viskas aplinkui juda ir vibruoja – mintys, spinduliai, net parašyti žodžiai, piešiniai. Tai, kas naudinga ir gražu, vibruoja harmoningai, o kenksmingus dalykus lydi darkūs, nerišlūs virpesiai. Vanduo viską „girdi“, – sako Emoto.

Klasikos snaigės

Priešais muzikos grotuvo stiprintuvą buvo pastatytos kolbos su vandeniu. Vanduo, kuris klausėsi Bethoveno, Mocarto ir Šopeno, struktūrizavosi į gražius, taisyklingos formos, su „spinduliais“ kristalus. Vanduo, paveiktas sunkiojo roko, priminė baisias sutrūkinėjusias duženas. 

Kituose bandymuose ant lapelių buvo parašyti žodžiai „Ačiū“ ir „Tu kvailys“ japoniškai, korėjietiškai, prancūziškai ir angliškai. Lapelius padėjo taip, kad žodžiai būtų nukreipti į vandens kupinas kolbas. Atrodo neįtikima, bet vanduo „perskaitė“ ir sureagavo. Tas, į kurį buvo nukreiptas „Ačiūׅ“ struktūrizavosi į gražius šešiakampius kristalus. Vanduo, pavadintas kvailiu, pavirto į krūvą negražių ledinių duženų.

Dar vienas bandymas. Buteliuką su distiliuotu vandeniu pririšo prie mobilaus telefono. 10 kartų buvo aktyvizuotas ryšys. Elektromagnetinių bangų veikiami ledo kristalai tapo panašūs į mėnulio kraterius, atsiradusius po meteoritų lietaus. O juk mūsų kūne pilna vandens. Įsivaizduokite, kokia katastrofa būna organizmui, kai pridedame telefoną prie ausies. 

Panašiai vanduo sureagavo ir 4 valandas pastovėjęs priešais televizorių ir kompiuterį – jo kristalai tapo subliuškę ir pavargę.

Daugelyje pasaulio laboratorijų atlikti tyrimai parodė dar vieną keistą dalyką – skystis pasižymi nuostabia fotografine atmintimi, leidžiančią perduoti informaciją už daugelio tūkstančių kilometrų. Kadangi žmonės – taip pat vandens struktūros, ar tik ne jis padeda mums užmegzti distancinį kontaktą? 

Ar po šios informacijos pažinimo ir toliau, gerbiami skaitytojai, paprastu žvilgsniu vertinsime tiek galios turinčią substanciją, kurios vaidmuo mūsų gyvenime – toks ypatingas ir stiprus?..

Kuris galite paneigti, kad mūsų gyvenimo kokybė nepriklauso nuo vandens?..

Parengta pagal užsienio spaudą ir M. Emoto knygą „Žinia, kurią mums praneša vanduo“

Shutterstock nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje