Skip to content

Gerumu rašoma žmogaus gyvenimo knyga

Kun. M. Savickas. „Ūkininko patarėjo" nuotr.
Kun. M. Savickas. „Ūkininko patarėjo” nuotr.

Sigita TELYČĖNAITĖ

Jei norime suprasti save, giliau pažvelgti į būties prasmę, apie žmogų, kaip gamtos dalį, kurį veda ir laiko gyvenime tik pagrindiniai instinktai, vertėtų pritilti. Praslinkę ateizmo dešimtmečiai nuskurdino keleto kartų asmeninį dvasinį suvokimą  ir matymą visos kuriamos aplinkos. 

Kokius dvasios lyderius turi dabartyje mūsų tauta? Kieno išmintį galime suprasti ir klausytis? Ne partijų ideologiją, o žmogiškumo kriterijais diktuojamas tiesas? 

Dvasininkai privalo kuo dažniau priminti apie žmogaus dvasinę paskirtį žemėje, nes jos suvokimas, per nuolatines paieškas, pareikalauja daug sveikatos, laiko ir asmeninių pastangų. Dvasininkų asmenyje turime geriausius psichologus ir mokytojus. Išmokime rinktis ir pažinti, išmokime girdėti. Socialinio, kultūrinio, ekonominio, politinio ir kitokių gyvenimo sričių išsivystymo lygis visuomenėje paraleliai priklauso nuo dvasinio. 

Artėjant Šv. Velykų rytui, vis daugiau katalikų pasirenka tyliuosius gerus darbus – šelpia stokojančius būtiniausiais produktais, reikalingomis buities priemonėmis ar pinigais.

Klebonas Marijonas SAVICKAS šalpą stokojantiems įvardina gražia praktika ir krikščionišku gestu, kuris praskaidrina žmonėms švenčių akimirkas. „Ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, tą padarėte man“, – sako Kristus. Pas mano Tėvą tavęs laukia džiaugsmas…

– Už gerus darbus visi tikimės gero atlygio Aukštybėse ir gerumu rašoma mūsų gyvenimo knyga, – akcentuoja kunigas Marijonas Savickas.

Pasak dvasininko, dabar mūsų stokojantys gyvena daug geriau nei krauju plūstančios Ukrainos žmonės, kovojantys už mūsų Lietuvą, Europą ir viso pasaulio demokratiją. Nuo Rusijos agresijos pradžios Mielagėnuose nuolatos aukojamos šv. Mišios už Ukrainos laisvę ir jos žmones.

 – Mūsų jėga Dieve. Svarbu, kad pasaulis melstųsi už savo nepriklausomybę ginančią ukrainiečių tautą. Padėkime kenčiantiems broliams, kuo galime – tai dabartyje – patys svarbiausi geri darbai prieš Šv. Velykas, – patarė dvasininkas. 

Tęsiant gerumo misiją, tenka priminti, kad daugelis šalia mūsų gyvenančių geradarių norėtų likti tyloje, bet tuomet, tik svarstantiems kažką gero nuveikti, neatsirastų paskatos. Todėl neviešinsime gerus darbus atliekančių konkrečių žmonių, nes jie prašo privatumo, o nusakysime veiksmą, kuriuo formuojamas gėris kitiems ir savo aplinkai. 

Viena kraštiečių pora jau antri metai prieš Šv. Velykas superka nemažą kiekį būtiniausių maisto produktų, skirsto į davinius ir savarankiškai, be reklamos dalina stokojantiems seneliams bei daugiavaikėms šeimoms. Rima ir Linas (pakeisti sutuoktinių vardai), kaip sako patys, stengiasi padaryti kažkokį gerą darbą artimui, nes įtraukęs darbų greitis, ne visada primena apie kitų gyvenimų problemas. 

Pora, užauginusi trejetą vaikų, jau besidžiaugianti anūkais, Velykų intencijoms atsideda pinigų sumą iš anksto, per pažįstamus randa sunkiausiai gyvenančius kraštiečius. Jiems labai svarbus tokios misijos privatumas, nes tikri geri darbai nebūtinai skelbiami iš tribūnų. Pasak šeimos galvos, tegul dešinė nežino, ką daro kairė. Taip lengviau ir paprasčiau mums ir tiems, kuriems padedame. Tiesiog prieš Šv. Velykas randame laiko sukrauti davinius ir permąstyti, kam mūsų pagalba dar reikalinga – sako Linas. 

Tokių gražių pavyzdžių galima rasti dar ne vieną. O kiek nedrįstama ištiesti gerumo rankos, nes bijoma būti atstumtais ir nesuprastais. Tuomet tenka raginti dvejojančius, nes gerumas tikrai lieka po mūsų, apie jį liudija praeities išminčiai ir dabartyje ieškantys jo.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here