Skip to content

Kas daroma, kad išliktų Ignalinos ligoninė

Henrikas ŠIAUDINIS, Ona ZALECKIENĖ (Rajono savivaldybės tarybos nariai )

Tikriausiai vos ne kasdien girdime apie planuojamus pokyčius sveikatos įstaigų sistemoje.  Atsižvelgdami į tai, kad rajono gyventojams visiškai neteikiama informacija apie rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir apie tų įstaigų planuojamą tolimesnį gyvavimą, pateikiame gautą informaciją ir savo nuomonę. 

2021 m. lapkričio 29 d. mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos klausimų, tačiau į jos sudėtį nebuvo įtraukta nė vieno opozicijos tarybos nario. Kokie asmenys dirbo šioje darbo grupėje, mes nežinome, nes minėtas mero potvarkis Nr. V1-91 neviešinamas. Mūsų žiniomis, lapkričio 29 d. sudarytoji darbo grupė  nagrinėjo sveikatos priežiūros įstaigų reformos klausimus ir tos darbo grupės siūlymu 2021 m. gruodžio 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijai buvo išsiųstas mero pasirašytas raštas „Dėl planuojamų vykdyti pokyčių ir jiems reikalingų investicijų“, kuriame teigiama: „Ignalinos rajono savivaldybė, būdama viena iš Europos Sąjungos rytinės sienos savivaldybių, ir suprasdama kokybiškų, laiku suteikiamų ir prieinamų tiek pirminio, tiek ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų svarbą, visų pirma Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams, iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotai sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai (toliau – reforma) ir patvirtina, kad reformoje dalyvaus. Tačiau svarbu paminėti, kad galutinį sprendimą dėl dalyvavimo reformoje būdo (tinklinė pertvarka, struktūrinė pertvarka ar abi), įvertinus palankiausią teikiamų paslaugų apimtį po tinklo reformos, nulems rajono savivaldybės tarybos narių balsavimas.“ Prie rašto pridedami preliminarūs skaičiavimai, kad sėkmingam reformos įgyvendinimui reikia nei daugiau, nei mažiau – 5 mln. eurų. 

Tai reiškia, kad dar iki praėjusių metų gruodžio 10 d. savivaldybės valdantieji nusprendė pritarti vykdomai reformai ir patvirtino savivaldybės sprendimą joje dalyvauti. Tačiau vėliau, matyt, sumanė, kad demokratijos vardan (ar dėl galimai nepopuliarių sprendimų) į tokių svarbių klausimų svarstymą reikia įtraukti bent keletą opozicijai priklausančių tarybos narių, todėl šių metų vasario 14 d. mero potvarkiu Nr. V1-22, lapkričio 29 d. sudaryta darbo grupė panaikinama ir sudaroma  nauja 10 narių darbo grupė, į kurią įtraukiami ir du tarybos nariai, priklausantys Valstiečių ir žaliųjų frakcijai (Ona Zaleckienė ir Henrikas Šiaudinis). Darbo grupės pirmininku išrinktas tarybos narys Manfredas Žymantas. Darbo grupei nurodyta rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tobulinimo klausimais siūlymus teikti rajono savivaldybės merui. Naujai sudarytoji darbo grupė jau buvo susirinkusi tris kartus, aiškinosi esamą situaciją, svarstė galimus reformos variantus, tačiau balandžio 4 d. darbo grupės posėdyje pirmininkas M. Žymantas darbo grupės nariams pasiūlė svarstyti klausimą iš esmės ir apsispręsti, ar savivaldybė dalyvaus sveikatos priežiūros įstaigų reformoje.  

Tada ir iškėlėme klausimą, kodėl iki šiol nebuvo viešinama informacija apie numatomas reformas, kodėl šie klausimai nebuvo svarstomi savivaldybės taryboje ir kokie yra tikrieji reformos tikslai.  Sveikatos apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad valstybės investicijos bus nukreiptos į reikšmingus pokyčius. Gaila, tačiau dar iki šiol nėra priimto visų teisinio reguliavimo aktų. Savivaldybėms ministerija siūlo steigti sveikatos centrus ir rekomenduoja įvairius dabartinių sveikatos įstaigų susijungimo būdus. Daugiausiai diskusijų kelia  antrinio lygio (ligoninių) paslaugų teikimo reforma. Ministerija sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ligoninėms kelia aukštus reikalavimus, taip pat reikalaujama, kad ligoninės turės užtikrinti visų pagrindinių bazinių paslaugų teikimą. Mūsų nuomone, šių reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus ne tik finansinių resursų, bet ir kitų sunkiai įgyvendinamų sprendimų (gydytojų poreikis, sugebėjimas teikti numatytas paslaugas ir pan.). 

Kovo 2 d. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos. Vyriausybės nutarimas numato, kad valstybė taps septynių regioninių ligoninių (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Ukmergės) dalininke. Galima numanyti, kad  šios įstaigos teiks stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas ir jos vadinsis ligoninėmis. Valstybė investavo bei tikriausiai tapo regioninių ligoninių dalininke, o valstybei suteikta 50 proc. balsų šių ligoninių visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Tai gali reikšti, kad rajono ligonių, teikiančių antrinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebeliks. Be to, viešojoje spaudoje teigiama, kad įgyvendinus reformą, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas atrodys taip: 3 didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), kuriuose bus teikiamos III lygio asmens sveikatos paslaugos, 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys) – jie teiks tiek II, tiek III lygio paslaugas ir 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai bei Ukmergė) ir jų regionai, kuriuose konsoliduojama antrinio lygmens (ligoninių) sveikatos priežiūra.

Reforma siekiama gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kokybę, t. y. kad pacientas kokybiškas gydymo paslaugas gautų arti gyvenamosios vietos. Mes siūlėme reformos tikslus kūrybiškai pritaikyti mūsų rajono gydymo įstaigoms, ir, jei rajone jau nuspręsta dalyvauti reformoje, tai siūlėme steigti bendruomenės paslaugų centrą, išlaikant visas šiuo metu veikiančias gydymo įstaigas. Pasiūlėme svarstyti galimybę struktūriškai sujungti ligoninės ir poliklinikos veiklas, o su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiauti sutarčių pagrindu. Tokį siūlymą iškart sukritikavo darbo grupės pirmininkas M. Žymantas. Mes manome, kad toks modelis galbūt labiau atlieptų rajono gyventojų poreikiams, gyventojas greičiau galėtų pasinaudoti reikiamomis gydymo paslaugomis ir nereiktų ilgai laukti specialistų konsultacijų ir pan. 

Kol dar nepriimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, sunku prognozuoti, prie kokių reikalavimų teks prisitaikyti tokioms mažoms savivaldybėms, kaip Ignalina. Tačiau vis tiek reikia turėti viziją – kokią gydymo įstaigų struktūrą norėtume turėti savo rajone, todėl tam reikia visuotinos diskusijos, atvirumo, informacijos sklaidos, tolerantiško požiūrio į nuomonių įvairovę. Po keleto darbo grupės pasitarimų mums atrodo, kad rajono valdančiųjų tikslas – ne kokybiškos medicinos pagalbos užtikrinimas rajono gyventojams, bet noras pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skirtas reformai įgyvendinti.

Kviečiame rajono vadovus ir valdančiuosius su rajono gyventojų bendruomenėmis pradėti diskusijas sveikatos priežiūros įstaigų reformos klausimais, išklausyti jų nuomones. Tik po plačių diskusijų galima priimti geriausius sprendimus. Panašios diskusijos vykdomos visoje Lietuvoje.

Nuo redakcijos

Diskusijų, nuomonių ir minčių laukia ir redakcija. Būkime aktyvūs, nes sprendžiamas rajono medicinos paslaugų likimas, kokybė, prieinamumas, medicinos rajone ateitis. Sakant paprastai, sprendžiama, ar liks Ignalinos ligoninė, ar ne.

1 komentaras

  1. Tai Onutė siūlė prijungti ligoninę prie poliklinikos,taip ligoninė ir išnyktų.Mes siūlome kad visos įtaigos liktų savarankiškos ir bendradarbiautų sutarčių pagrindu išsaugant visas teikiamas paslaugas.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje