Ukrainoje tebesitęsiantis karas vis dažniau naudojamas ir įvairioms manipuliacijoms. Vieni siekia asmeninės naudos, pasipelnymo, kiti – naudodamiesi palankia proga baugina žmones, idant chaose gyvenantys piliečiai prarastų budrumą ir taptų lengvesnėmis aukomis. Tokia realybė pasaulyje tvyro jau senokai, suaktyvėjo nuo pandemijos pradžios, tačiau dabar įgyja vis didesnį pagreitį. Į redakciją, Ignalinos kabelinę televiziją kreipėsi rajono gyventojai, prašydami pasižvalgyti, kas gi vyksta Lietuvos –Baltarusijos pasienyje, t. y. rajono pakraštyje, nes kalbų kalbelių sklando įvairių, o kaip iš tikrųjų yra – informacijos nėra. Vieni sujudo, kad slapta rusai veržiasi ir kažin ką į Lietuvą prasprukę atgabena, kiti galvas susiėmę dėl visiškai sudarkytų kelių, o treti pasakoja, kaip ne vieną valerijono buteliuko išgėrę tamsų metą paryčiais, kai kone visi ties pasieniu išsirikiavę vilkikai sujungė garso signalus, mat, tverečėnai nusprendė, kad prasidėjęs karas ir Lietuvoje. 

Laukia parą ir daugiau

Ignalinos TV kūrybinė grupė, gavusi Tverečiaus užkardos vadovo majoro Mariaus Garucko leidimą, nuvyko į vietą, į Tverečiaus pasienio kontrolės punktą. Likus 4 km iki punkto, pradėjome strigti, mat, eilėje prie Lietuvos–Baltarusijos sienos balandžio 6-osios rytą laukė 100 vilkikų. Nors vairuotojai tvarkingai sustoję dešiniajame kelkraštyje, tačiau nėra jokia paslaptis, kad kelias į link Didžiasalio seniai nėra saugus jokiai transporto priemonei: jis siauras, asfaltas aplaužytas, o gilių ir dar gilesnių duobių duobelių joks asas neįveiks. O norint dar ir prasilenkti su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu, reikia pasistengti. Kaip sakė viena rajono gyventoja, tamsiu paros metu dažnai važinėjanti darbo reikalais šiuo keliu, kai patenki į šį vilkikų srautą, apima labai dviprasmiškas jausmas: ir keistas didingumas, ir nepaaiškinama baimė. Kadangi mes vykome dieną, nepavyko patirti nieko panašaus.

Tačiau iškart pradėjo akis badyti kalnai atliekų. Nors pastatyti du konteineriai, du biotualetai, bet ir tai šiuo atveju negelbsti. Atliekos išmėtytos palei visą kelią: kai kur pavieniui, kai kur krūvose. Supranti, kad ir tarp vairuotojų yra ir žmonių, ir „ciniškų parazitų“. Juk palaikyti kelias valandas atliekas automobilyje iki privažiuos konteinerį, matyt, nėra nepakeliamai sunki užduotis. Tiesiog elementarios kultūros stoka. Kita vertus, mes tolimųjų reisų vairuotojų kultūros sušokę dabar tikrai neišmokinsime, o štai atliekas reikia rinkti daug dažniau. Biotualetais ir atliekų išvežimu rūpinasi Lietuvos kelių direkcijos nusamdyti paslaugų tiekėjai, bet, matyt, to neužtenka. Kita vertus, tie paslaugų tiekėjai atliekų, išmėtytų pakelėje 4 km atstumu nerenka, o tik ištuština konteinerius, o atliekas renka, kiek tai fiziškai įmanoma, Tverečiaus seniūnijos darbininkai. Kaip sakė seniūną pavaduojanti specialistė Dangutė Petkevičienė, šita vilkikų invazija vietos gyventojams – vienas rūpestis: sudarkyti keliai, nesaugus eismas, prišiukšlintos pakelės, o dar neseniai įvykęs incidentas su įjungtais signalais, gerokai supykdė bendruomenę. Nors, pasak D. Petkevičienės, rajono savivaldybė bando ieškoti sprendimų ir teikia prašymus Lietuvos kelių direkcijai (kelias priklauso būtent jiems), niekas neskuba reaguoti. 

Kodėl driekiasi eilės? Tverečiaus pasienio kontrolės poste viskas ramu ir tvarkinga, darbai vyksta ramiai, sklandžiai ir tvarkingai. Tačiau procedūros reikalauja laiko, o jo vienam automobiliui skiriama iki 15 min. Per valandą postas praleidžia po 4 vilkinus, o šimtą – per 25 val. Ir dar maždaug 4–5 val. trunka, kol vairuotojai pravažiuoja postą Baltarusijoje, mat jie per vieną valandą praleidžia tik du automobilius. 

Ignalinos TV kūrybinė grupė kalbino ir vairuotojus, vykstančius ir į Lietuvą, ir iš Lietuvos. Su kokiomis problemomis susiduria vairuotojai ir ką jie apie tai galvoja – žiūrėkite Ignalinos TV laidoje „Savaitė“.  

Problema – laiku nebaigti darbai 

Visai neseniai kelyje duobelės „palopytos“, bet esant didžiuliam srautui transporto priemonių, tuoj negelbės ir tai. Žiemą buvo keli eismo įvykiai, kai nuo kelio nuskriejo vilkikai, buvo ir snieguose įklimpusių, mat, tokį nereikšmingą kelią valyti eilė ateina labai įdienojus, o vilkikai, deja, juda ir dieną, ir naktį. Balandžio 6-ąją, iškritus sniegeliui, vėl du vilkikai buvo nuskrieję nuo kelio. Gal pasirodysiu įkyri, bet noriu jus nukelti į 2016 m. vasarį. Pacituosiu tada rašytą straipsnį:  

„Oficialiame Tverečiaus pasienio kontrolės posto (PKP) atidaryme dalyvavo Susisiekimo ministerijos atstovai ir ministras Rimantas Sinkevičius, gausybė aukštų pasienio bei muitinės pareigūnų, rajono meras, baltarusių pasieniečių delegacija (primenu, kad kelininkų tąkart nebuvo, ir į Paliesių valgyti jie taip pat po renginio nevažiavo – autor.).

Tverečiaus vietinio eismo automobilių kelių PKP suprojektuoti ir pastatyti modernūs administracinis, keleivių patikros bei autotransporto detalaus tikrinimo pastatai, stoginė, įrengtos eismo juostos, pritaikytos darbui reverso principu, įdiegtos pažangios vaizdo stebėjimo, perimetro apsaugos, eismo valdymo sistemos, įrengti pėsčiųjų takai, pakloti nauji inžineriniai tinklai, įrengtas modernus ir ekonomiškas teritorijos apšvietimas.

Punkto teritorijoje sumontuoti du 60 m³ talpos priešgaisriniai vandens rezervuarai, nuolatinį elektros energijos tiekimą garantuoja rezervinis energijos šaltinis – dyzelinis generatorius. Tverečiaus PKP yra kompaktiškas, užima 0,79 ha ploto teritoriją. Projektinis rekonstruoto punkto pralaidumas – 500 transporto priemonių per parą į abi puses (480 lengvųjų automobilių ir 20 autobusų).

Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių susitarimu, valstybės sienos perėjimo punktas Tverečius–Vydžiai, jį įrengus ir sukūrus būtiną infrastruktūrą, turi veikti kaip tarptautinis automobilių kelių valstybės sienos perėjimo punktas keleiviams, per kurį vyktų asmenys, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taip pat būtų praleidžiami autobusai ir tušti, be krovinių sunkvežimiai, veiktų muitinė. Tačiau čia esama nesusikalbėjimo tarp abiejų šalių.

Kaip MI sakė VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkė plk. Vilija Plotnikovienė, tarp lietuvių ir baltarusių seniai vyksta ginčas, kur turi būti tarptautinis PKP – Tverečiuje ar Adutiškyje. Baltarusiai nori Adutiškio, nes jiems į šalies gilumą nereikia rekonstruoti kelio, o mums jį reikėtų tiesti daugiau nei 30 km – nuo Švenčionių iki Adutiškio. Tverečiuje situacija atvirkštinė: baltarusiams link Vydžių reikia naujo kelio, o mūsų pusėje jis ganėtinai neblogas. Be to, baltarusiai nenori leisti „furų“ per Breslaujos ežerų nacionalinį parką.

Tverečiaus punkte pastatyti radiacinės kontrolės vartai – jų įrengimui paramą skyrė JAV energetikos departamentas. Taip pat čia įrengti moderniausi priverstinio stabdymo vartai, kurie suveikia per 2–3 sek. ir sulaiko iki 7,5 t 60 km/h greičiu lekiantį automobilį. Teritorijoje sumontuota per 100 įvairaus tipo kamerų, atliekančių daugybę funkcijų.“

Kodėl visa tai jums priminiau? Į šį projektą investuoti keli milijonai, bet darbai nebuvo atlikti iki galo. Pirmiausia, tiek metų, iš pradžių kažkodėl investavus pinigus, nepriimti jokie konkretūs susitarimai su Baltarusija dėl tarptautinio PKP Tverečiuje ir visiškai nepasirūpinta infrastruktūra. Per vieną naktį įvyko perversmas ir štai dabar yra taip, kaip yra. Per naktį neįrengsi aikštelių, nenutiesi kelių dešimčių kilometrų naujo, plataus kelio. Tad mūsų fronte nieko naujo – pas mus, skirtingai nei pas, tarkim, estus, kaip visada viskas ateina netikėtai. 

2022 m. balandžio 17 d. įsijunkite Ignalinos kabelinę televiziją arba laidos įrašų ieškokite platformoje YouTube kanale Ignalinos TV. 

Ignalinos TV nuotr.