Skip to content

Kas yra psichologija?

MI informacija

Straipsnio pavadinime iškeltas klausimas pirmiausia yra apie psichologijos discipliną ir jos mokslinę paradigmą. Amerikos psichologų asociacija psichologiją apibrėžia kaip „mokslinį žmogaus proto ir elgesio tyrinėjimą, kuris apima daug skirtingų disciplinų.“ Psichologinių tyrinėjimų ištakas gali atrasti dar Antikos laikuose, tačiau psichologijos, kaip mokslo, kaip mums pažįstamos disciplinos ir praktikos pradžia glūdi devynioliktame amžiuje, kuomet metodinius pamatus tam padėjo struktūralistinės ir funkcionalistinės teorinių perspektyvų pradininkai. Šios mokslinės ir filosofinės paradigmos bandė nuosekliai moksliškai paaiškinti žmogaus smegenų veiklą. Tai – pirmosios ryškesnį pėdsaką psichologijos istorijoje palikusios mokslinės perspektyvos. Tačiau jas netruko pakeisti kitos prielaidos apie žmogaus elgesį ir jo motyvus.

Viena žinomiausių, be abejo yra Zigmundo Froido pradėta vystyti psichoanalizė, kuri buvo ryškiausia ir reikšmingiausia dvidešimto amžiaus psichologijos paradigma. Remiantis jos prielaidomis, žmogaus elgesį, asmenybę ir įvairius psichologinius sutrikimus galima paaiškinti analizuojant pasąmoningus reiškinius, tokius kaip sapnai. O pasąmoningiems reiškiniams suteikus sąmoningą formą, buvo manoma, kad tai padės žmogui išspręsti jo psichologines problemas psichoterapinių konsultacijų pagalba.

Nors Froidas buvo psichoanalizės pradininkas, dažnai greta jo yra minimi ir kiti žymūs psichologai, polemizavę su Froidu ar tobulinę jo metodiką: Jungas, Adleris bei Eriksonas.

Tačiau psichologija yra labai plati disciplina ir nepaisant didžiulės Froido reikšmės, ne visi psichologai yra linkę priimti visas Froido teorijos prielaidas apie žmogaus elgesį. Kai kurie iš jų yra labiau linkę pasikliauti laboratoriniais eksperimentais ir remtis labiau apčiuopiamomis ir išmatuojamomis prielaidomis. Todėl jie atmeta pasąmoningus reiškinius dėl jų hipotetinio ir kiekybiškai nepamatuojamo būdo.

Psichologijos paradigma yra ištisas spektras, kuriame išsidėsto daugybė skirtingų šios disciplinos perspektyvų, kur pavyzdžiui, vienoje pusėje yra labiau pozitivistinės mokslinės perspektyvos šalininkai, kurie remiasi konkrečiais tyrimais ir jų rezultatais, o kitoje pusėje – psichoanalitinės paradigmos prielaidas priimantys psichologai, daugiau dėmesio teikiantys psichologijos praktikai.

Bet nepaisant konkrečios pasirinktos psichologo krypties ir konkrečių tikslų, keliamų savo, kaip psichologo praktikai, visi psichologai yra vienijami keleto esminių tikslų. Juos vienija – bandymas identifikuoti tam tikras bendras, universalias žmogaus elgesio formas, bandymas sukurti tam tikrus tokias elgesio formas paaiškinančius modelius, kurie savo ruoštu leistų atlikti tam tikras psichologines intervencijas, kurios padėtų pakeisti vienas elgesio formas kitomis.

Jei jus labiau domina psichologo konsultacijos, tai turėkite omenyje, kad čia aprašyti skirtumai egzistuoja ir tarp praktikuojančių psichologų: skirtingi specialistai turi skirtingus metodus, kaip padėti savo pacientams. Tad vienas psichologas gali pasiūlyti individualią konsultaciją, o kitas – terapiją per specialius, praktinius (kartais grupinius) užsiėmimus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad psichologija – labai plati disciplina, kurios dalis mokslininkų nėra linkę laikyti mokslu. Bet nepaisant to, koks statusas psichologijai yra suteikiamas, teigiamą psichologo konsultacijos poveikį gali patvirtinti daugelis su tuo susidūrusių.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here