Po vakar dienos gana šiltų orų, Velykas vėl uždengs lietaus ir sniego pritvinkę debesys, siautės gana smarkokas vėjas, galimai lis, kris šlapdriba, gali būti net plikledžio, tad šventei orų atžvilgiu nepasisekė, margučius lauke ridinėti vargu ar pavyks. Tai ne tik blogai, bet ir gerai, juk kai pavasaris į lauką nevilios, ilgiau drauge pabūsim, pabendrausim. Dar vienas gamtos kaprizas – iš karštos Sacharos į Europą vėl atkeliauja dulkės: šįkart jos pasieks ir Lietuvą. Ar užsuks ir į mūsų rajono – nežinia, be to, kai šlapi orai, dulkes lietus nusodins ir Afrikos dvelksmo, ko gero, nepajusime…

Įtampa Ukrainoje tvinksta, abi pusės rengiasi lemiamam susirėmimui. Grupuojasi puolimui Putlerio armija molinėmis kojomis, ryžto pilni ginti savo žemę, laisvę, o kartu ir mūsų bei visos Europos ateitį ukrainiečiai kariai. Jų motyvacija ir moderniausia ginkluotė – jau pusė Ukrainos sėkmės. Rusų kariai, išvyti iš Ukrainos šiaurės ir patyrę, kas yra kas mūšio lauke, pergrupuojami, bet antrąkart nenori vėl į Ukrainą. Bręsta rusų karių maištas. Vakarai galutinai nusprendė, kad Putleris neturi laimėti šio karo, jis turi būti sunaikintas, o Rusija sumušta taip, kad bent 30 metų neatsigautų, todėl darys viską, kad taip ir įvyktų…

Palaikyti Ukrainos į Kijevą vienas po kito važiuoja NATO ir kitų šalių vadovai, šiomis dienomis ten lankėsi ir mūsų Prezidentas kartu su Lenkijos ir kitų Baltijos šalių vadovais. Pasak G. Nausėdos, diplomatinės pastangos yra svarbios, siekiant sustabdyti karą, tačiau nepakankamos – Ukrainai reikia karinės, ekonominės, humanitarinės ir politinės paramos. „Lietuva Ukrainai perdavė ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti bei tam skirtą amuniciją. Karinė pagalba padės herojiškai ukrainiečių tautai kovoti už savo laisvę ir suverenumą. Lietuva visomis išgalėmis yra su jumis – kartu iki pergalės“, – kalbėjo Prezidentas. Pasak Prezidento, Lietuvos humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro apie 14 milijonų eurų. Lietuvos vadovas susitikime teigė, kad šiuo metu Lietuva priima virš 43 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos – jiems yra sudarytos palengvintos galimybės įsikurti šalyje, vaikams gauti švietimo sistemos paslaugas…

Kaip sakė skambinę tėvai, karo atgarsiai pasiekė ir Ignaliną. Štai ketvirtadienį, pamokų metu, be raštiško tėvų sutikimo, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje visi vaikai buvo priversti dalyvauti esą imituojamuose oro pavojaus mokymuose. Klausimas – nuo kada vaikai tapo mokyklos nuosavybe? Kam ruošiami vaikai? Norint ir toliau žaisti „sistemos žaidimus“, tėveliai prašo išsirinkti sutinkančius tai daryti tik su jų sutikimu ir pasirinkti laisvą laiką po pamokų, netrikdant produktyvaus darbo. Turbūt administracija nemano, kad mokymas ir mokymasis nėra pagrindinė mokyklos funkcija?..

O Lietuvoje rengiamasi tarp savivaldybių padalinti ES 1,6 mlrd. eurų paketą. Šios struktūrinių fondų lėšos bus ne mechaniškai dalijamos tarp atskirų savivaldybių, o investuojamos į regionų ateitį. Reikia teikti projektus finansavimui gauti. Ar mūsų valdžia jau turi, rengia tuos projektus? Ar mes liksime prie suskilusios geldos? Jeigu rengia, visuomenė turi žinoti ką, bet apie tai niekas nieko nešneka. Ne tik su visuomene, bet ir su rajono tarybos nariais. Po mero rinkimų rašiau, kad, atrodo, išsirinkome katę maiše. Šis būkštavimas visiškai pasiteisino…

Kas rajone geresnio? Balandžio 8 d. MI numeryje rašėme apie 4 km ilgio furų eilę prie Tverečiaus pasienio posto. Ta eilė kasdien tik ilgėja, vakar ji buvo nutįsusi jau beveik iki Andriejaukos (apie 7 km). Pilnos pakelės maišų su šiukšlėmis, nes nei konteinerių, nei tualetų nėra, vienas kitas pastatytas gal tik arčiau pasienio posto. Eilė greičiausiai yra ir Baltarusijos pusėje…  

Rimšė jau tuoj dvi savaitės, kaip sėdi be vandens. Jis bėga, bet spalva kavos, o kvapas – tualeto. Žmonės pyksta, keikiasi, skundžiasi, o problema nesisprendžia. Valdžia nereaguoja, tik žada. Situacijos priežastis – užsikimšę valymo įrenginiai, jiems atgaivinti reikia vos apie 4 tūkst. eurų, bet savivaldybė aiškina, kad reikia skelbti viešuosius pirkimus, kurie mažiausiai mėnesį užtruktų, o vandens reikia kasdien dabar. Dar vienoje Rimšės miestelio vietoje yra 200 m seno vamzdžio atkarpa, kuri nuolat prakiūra, jau vien šiemet keturis kartus vamzdis buvo atkasamas ir lopomas. Pernai visus metus kasė ir kasė, o kiekvienas kasimas – tai vandens išjungimas. O vėl įjungus, kurį laiką bėga buza. Pinigų 200 m plastikinio vamzdžio nupirkti taip pat nėra. Už tai yra valdžios kelionėms į Italiją, iš kurios meras, administracijos direktorė ir dar du asmenys ką tik grįžo. Viliuosi, kad paaiškins, ką ten veikė? O Rimšės vandens problemas, sako, valdžia imsis spręsti po Velykų. Pagyvensim – pamatysim…

Ignaliniečiai, gyvenantys Laisvės g. 60 (virš Eurovaistinės), skundėsi, kad vaistinė kartoninėmis taros dėžėmis yra užgriozdinusi įėjimą į šilumos mazgą (nuotr.). Neaišku, kaip Šilumos tinklai nurašo skaitiklių parodymus, esančius už užblokuotų durų. Laikinasis Šilumos tinklų direktorius A. Jatulis tikina, kad skaitiklių parodymus nurašo (bent jau taip buvo iki šiol), nurašys ir toliau. Ten didesnė problema, kad tie skaitikliai, dėl rajono savivaldybės „specialistų“ kaltės, atsidūrę privačioje vieno ambicingo piliečio valdoje ir jam kaskart reikia lankstytis, kad įleistų. Bet visa ši situacija, pasak A. Jatulio, juridiškai esą įforminta teisingai. Ten yra daugiau neteisybės (įrengta pirtis, savavališkai – vandens siurblys), bet tai turi aiškintis Statybų inspekcija. Nuo balandžio 20 d., laimėjęs konkursą, Šilumos tinklų direktoriumi ateina dirbti naujas žmogus iš Vilniaus, jam, pasak A. Jatulio, jis ir perduos visas tas problemas…

Šviesios jums Prisikėlimo šventės, skalsos, ramybės ir taikos jūsų namams!

Tiesiog Jonas

scanpix nuotr.