Kovo pabaigoje teko savaitei nuskristi į Kiprą pamatyti ir pajusti tikrą gamtos atgimimą, paskendusį žieduose. Apsistojome gražiame kurortiniame miestelyje Paralimnyje. Išsinuomotu automobiliu kasdien  darėme radialines  keliones. Mane nustebino, kad nors salos plotas 7 kartus mažesnis nei Lietuvos, bet per 3 val. greitkeliu prireikia sugaišti nemažai laiko, nes po karinio konflikto 1974 m. tarp Graikijos ir Turkijos, Kipras buvo padalintas į dvi dalis: vakarinę graikišką ir rytinę turkišką. 

Viešnagės metu pavasaris jau buvo įsibėgėjęs ir visa sala skendėjo geltonų žiedų jūroje. Labiausiai nustebino mimozų ir laukinių avižų masinis išplitimas. Jei portugališkoje Madeiroje (lankiausi pernai) kur be važiuotum,  visur  įvairiaspalvės  hortenzijos, tai Kipre – mimozos. Beje, Kipre priskaičiuojama daugiau nei 150 rūšių endeminių augalų, sutinkami tik šioje saloje. Reikėtų priminti, kad mūsų šalyje nėra nei vieno endeminio augalo. 

Dominuoja žoliniai ir krūmynų augalai. Tik  Troodo kalnuose, kur yra aukščiausias Olimpo  kalnas (1952 m), auga miškai, kuriuose dar telkšojo gana dideli sniego plotai. Iš paukščių gausu purplelių, pelėsakalių. Teko viena stebėti vieną jų kiauksintį daugiaaukščio namo  4-ojo aukšto balkone. Lizdus pelėsakaliai suka arba stačiuose jūros pakrantės uolėtuose krantuose, arba aukštuose pastatuose. 

Nustebino stambūs driežai. Jei Madeiroje  jie labai smulkūs, bet drąsūs (prisėdus, lipa ant žmogaus, prašo ėdesio), tai Kipre gana bailūs. Pasirodo, saloje sutinkamos 3 gyvačių rūšys, bet susidurti neteko. Iš žvėrių kalnuose sutikome sulaukėjusias ožkas. 

Kipras garsus kačių gausa. Kiek pastebėjau, jos yra maitinamos sausais pašarais, neįkyrios, kaip Izraelyje, kurį aplankiau taip pat pernai. Teko pabuvoti pas kelis ūkininkus. Vienas iš jų užsiima tik mėgėjiška  sodininkyste, nes yra kelių kavinių savininkas. Aprodė savo sodą, kuriame auga apie 50 skirtingų rūšių, veislių vaismedžių ir vaiskrūmių. Labai nustebo, kai jam pasakiau, kad Lietuvoje gali augti net 60 skirtingų genčių augalų, duodanęių valgomus vaisius ir uogas. Čia kaip tik ir pasimatė, kaip skirtingai augalai vegetuoja. Jei nuo apelsinmedžių jau yra prinokusių ir prikritusių vaisių, tai ant citrinmedžio vaisiai tik noksta, mandarinmedžiiai ruošiasi žydėti, o obelys su žiedais ir jau su užsimezgusiais obuoliukais. 

Labai nustembame, priėję prie gana stambaus raizgyto pliko medžio,  pagalvojome, kad tai jau žuvęs medis.  Pasirodo, tai dar tik besiruošiantis sprogti figmedis. Automatiškai išsprūsta rusiška frazė ,,ni fyga sebe“. Beje, rusų Kipre virš 40 tūkst. iš 800 tūkst. salos gyventojų. Aplankius druskos ežerą, kur vanduo išdžiūsta, yra įrengta vieta flamingų stebėjimui. Ant jos gana aukštai išpiešta z raidė. Kipre nemažai rusų turtuolių turi nekilnojamo turto, jachtų ir, suprantama, yra šlovinančių putinizmą. 

Teko sode paragauti įvairių vaisių: mespilos, panašios į slyvą, kaktuso, kivi vaisių, pekano riešutų, jau prisirpusių braškių, žirnių, pupų. Bulvių lauke dalis jų jau nukasta. Pabuvojome ir vynuogininkų ūkyje, kur degustavome įvairaus skonio vynus. Jei Madeiroje matėme labai daug bananų plantacijų, tai Kipre dominuoja citrusinės kultūros, vynmedžių plantacijos. 

Žinoma teko išbandyti ir Kipro, tiksliau Viduržemio regiono, virtuvę. Beje, ji pripažįstama kaip viena sveikiausių. Dominuoja vaisiai, daržovės ir jūrų gėrybės (žuvis, midijos, kalmarai, aštuonkojai). Savaime suprantama, teko pabuvoti ir prie kipriečių garbinamos grožio ir meilės deivės Afroditės uolos. Mane labiau nustebino ne pati uola, kur nemažai jaunų žmonių lipo ant jos, kiek pakrantė, nuklota storu sluoksniu labai nuzulintais, plokščiais įvairaus dydžio akmenėliais. Man svarbiausi, brangiausi  suvenyrai iš aplankytų salų – tai akmenėliai, paplūdimių smėlis. 

Kelionė greitai praėjo, nes praktiškai neteko rūpintis, ką aplankyti, kur važiuoti, nes gidė buvo marti, sūnaus Manto žmona Gintarė, kuri 7 metus dirbo Kipre.

Gali būti aktualu: RESTAURANT IN ALANYA