Skip to content

Gegužė atėjo, o kada ateis šiluma

Pranas ZUBRICKAS

Šiųmetis pavasaris nelepina gražiais šiltais orais. Prasidėjo paskutinis kalendorinio pavasario mėnuo – gegužė. Ji turėtų kompensuoti, galima sakyti, buvusį šilumos stygių. O kad pavasario eiga vėluoja, galiu spręsti pagal vieną pagrindinį požymį. Ažušilėje paskutinis sniego lopinėlis atviroje vietoje (ne pakelėse supresuotas) ištirpo balandžio 19 d., o Bedugnio ežerėlio raiste –  net balandžio 24 d. Per 26 metų stebėjimus šis antirekordas buvo pagerintas net 5 dienomis. Gegutė šiemet užkukavo balandžio 25 d., anksčiausiai ankstesniais metais buvo užfiksuota balandžio 19 d. Tai taip pas mus klimatas šiltėja. 

Kad jis šiltėja poliariniuose poliuose Antarktidoje ir Arktyje, abejonių niekam nekyla. Mokslininkų įrodyta, kad prieš 90 milijonų metų Antarktidoje vešėjo atogrąžų miškai. Šiai dienai mokslas dar negali atsakyti, ar gal prasidėjęs atšilimas padės, kad po milijonų metų Antarktidoje vėl suvešės atogrąžos. O dabar ten šiltėjantis klimatas tirpdo ledynus. Atskilę ledkalniai, susidurdami ir nešami srovių patenka į šiltus vandenimis ir iššaukia stiprius vėjus, uraganus, taifūnus. Tai vis dažniau pastebima ir pas mus pasireiškiančiais stipriais vėjuotais orais. O iš Sacharos dykumos jau ne vieną kartą į Europą pasiųstos rausvo smėlio audros. 

Jeigu mums vėjuotų orų šį pavasarį netrūko, tai lietaus jau kaip ir reikėjo. Ir tuojau po Šv. Velykų bei per Atvelykį užklupo pirmas rimtas pavasarinis lietus. Žinoma, galėjo vieną dieną lietus palaukti, nes gana ženkliai sugadino pavasarinės mugės nuotaiką, kuri Ignalinoje vyko balandžio 23 d. Šįkart, kaip jau seniai buvo, mugė vizualiai atrodė nepilnavertė. Prekeivių, manau, buvo pakankamai, kad galėtum įsigyti visko,  ko reikia. Gal šį kartą kažkur buvo padaryta organizacinių klaidų, mažai reklamos, gal žmonės išsekę po kovido ar labai sunerimę dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Dar kartą pastebėjau, kad prekeiviai stengėsi realizuoti sodmenis jau sulapojusius, net žydinčius (pvz. braškes). Tai arba viskas šiltnamiuose užauginta, arba atvežta iš tų regionų, kur pavasaris atkeliauja keliomis savaitėmis anksčiau nei pas mus. Kas pirko ir pasodino žydinčias braškes į atvirą gruntą, vargiai sulauks uogų, nes po mugės buvo rimtų šaltų naktų. Vienas pliusas – įsigijus vaismedžių ar vaiskrūmių, buvo labai geros sąlygos pasodinti  juos į žemę, nes lynojo. Mat dažnai per pavasarines muges, esant saulėtiems orams, nupirktų sodinukų greitai apdžiūdavo šaknys, net apvoliotos moliu. 

Jau sprogstant pumpurams, reikėtų apipurkšti medelius nuo grybinių ligų Burgundijos rinkiniu (vario sulfatu su kalcinuota soda: 100 g + 125 g, 10 l vandens). Arba Bordo mišiniu (vario sulfatu su kalkėmis: 100 g + 50 g 10 l vandens). Optimali temperatūra  purškimui, kai ore 10–12 laipsnių. 

Kas augina žieminius česnakus, būtinai reikia juos pastiprinti azotinėmis trąšomis, kad negelstų česnakų lapų galai. Ruošiant svogūnus sėjai, būtina paruošti, kad nepultų ligos, kenkėjai. Yra nemažai būdų, kaip tai padaryti. Paprasčiausias metodas – 10–15 min. palaikyti karštame vandenyje iki 40 laipsnių. Kiti būdai su valgomąja druska, kalio permanganatu, medžio pelenų tirpalu  ir pan. Nepatartina visus būdus taikyti kartu.

Geriausia sėjos pradžia – ievoms pražydus, praktiškai kadaise tai sutapdavo su Šv. Stanislovo dieną (gegužės 7 d.). 

Jau praktiškai atėjo optimalūs sėjos terminai bemaž visoms lauko kultūroms. Kaip jau ne kartą minėta, šiemet lauko, daržo, sodo gėrybių kainos prekybos tinkluose daug kam gali atrodyti kosminės, palyginus su ankstesniais metais. Matyt, daugelis smulkių sklypų savininkų jau susiruošę auginti ir naminius paukščius. Girdėjau, kad žąsų kiaušinio kaina perinimui siekia net 2 eurus. Suprantama, ir visų rūšių mėsos produktų kainos auga ir augs. Stambieji ūkininkai, specializuojantys grūdų auginime, nesitiki rekordinių derlių, bet išaugusios grūdų kainos neturėtų stipriai pakenkti pelno maržai. Reikia manyti, kad kai kurių meteorologų prognozės, jog vasara bus sausringa – neišsipildys.

Dažnai gėlininkai pavasarį susiduria su problema, kaip atbaidyti kurmius. Po žiemos jie būna labai aktyvūs, bet išraustų kauburėlių gausa nesako, kad jų priviso daugybė. Paprastai vieno kurmio teritorija siekia 1 aro plotą, tad 6 aruose daugiau 5 kurmių nebūna. Yra daug įvairių atbaidymo būdų, bet kurmiai greitai prie jų pripranta. Dalinai padeda pupų juostos – nemėgsta jų kvapo, baidoma vėjo malūnėliais, ultragarsu, bet patikimiausia (deja ir brangiausia) priemonė yra specialūs tinklai.

Per pavasarinius neatidėliotinus darbus nereikėtų užmiršti, kad gamtoje tos artimiausios kelios savaitės yra pačios reikšmingiausios gamtos virsme, kai visur verda, pulsuoja gyvybė. Jau suskrido dauguma sparnuočių, kai kurie jau lizdus susisuko, kiti dar tik ruošiasi kelionei iš žiemaviečių. Išneršė varliagyviai, poruojasi žalčiai. Mūsų regione jų sparčiai gausėja, kaip sakau – visa Lietuva ,,sužaltėjo“. Dar prieš kokius porą dešimtmečių jų mūsų rajone gausiau buvo tik apie Žagarynę prie Luodžio ež. 

Jau galima žvejoti lydekas, bet tik 2 vnt. nuo 50 cm dydžio. Starkius bus galima žvejoti nuo gegužės 31 d.  Būnant gamtoje nepamirškime, kad nesnaudžia erkės. Susirgimų encefalitu ir Laimo liga kasmet daugėja, tad skiepykimės. Baigėsi terminai šunų, kačių, naminių šeškų čipavimui – ženklinimui mikroschemomis. Tai nepadarius, gresia baudos nuo 300 iki 550 eurų.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.