Skip to content

Pavasaris: vėl tvarkome kapus…

Vos tik atšilo ir pasirodė pirmieji šalpusniai, o į redakciją jau skambina interesantai dėl kapinių tvarkymo, aplinkos vienokio ar kitokio grąžinimo. Tuomet imi ir susimąstai, kokie esame skirtingi, kaip nevienodai regime ateitį. Kažkas atidėlioja pirkinius iki gegužės 10 d., nes nežinia, kokias staigmenas gali pateikti karo pergalės ištroškęs diktatorius. Yra piliečių toliau sėkmingai besivaidijančių smulkmenų fone, bet ne visi. O kažkas sistemingai planuoja savo darbus, net nenukrypdamas iš pasirinkto kurso.

Kapinių tvarkymo klausimai vėl aktualūs pavasarį, verda diskusijos, atsirado nauji pastebėjimai. 

Medžių kirtimo mada kapinėse jau rimsta, nes šiuolaikiniam žmogui reikia laiko, kad pagaliau suprastų protėvių tradicijų esmę ir išmintį. Kai neliko lapuočių, nei lapų šlavimo, į kapines įsisuko vėjo gūsiai, verčiantys ir daužantys stiklinius žvakių dėklus, plakantys lietumi gėlių žiedus, purvu ir visokiomis atliekomis taškantys paminklus. Dėl klimato kaitos vėjų nebus mažiau, todėl nebus nei ramybės, nei užuovėjos išvalytų kapinių plynėse. Didelė dalis kapinių virto atviru lauku, kuriame siaučia visos įmanomos stichijos, tik lapų šluoti ir šakų rinkti tikrai jau nereikia… 

Pagaliau, prie Darbo biržos „siųstos darbo jėgos“ įpratę žmonės, ima suvokti, kad seniūnijos neišspręs artimųjų kapų detalaus tvarkymo klausimų, kurie kasmet kartojasi ir kartojasi gyventojų skambučiuose. Daugeliui tampa aišku, kad mes, patys, kaip ir seniau, darbuosimės amžino poilsio vietose, kiek galime ir kada. Visgi, interesantai viliasi, kad draugišku sutarimu su seniūnijų darbuotojais, pavyks palaikyti tvarką bendrose kapų teritorijose, o lankytojams neteks vežiotis žoliapjovių ant galinės sėdynės mašinoje. Jau nekantriai laukiama, kada pagaliau nusistovės orai ir vandeniu bus pripildytos talpos, nes dabar jau sodinamos gėlės, o su laistymu lieka dar problema. Suprantama, pavasario nepaskubinsi… Bet žmogus linkęs skubėti visur. Aktyvesni gyventojai ragina tausoti gamtą ir kapų puošimui naudoti kuo mažiau sintetinių medžiagų, plastiko, stiklo, nedaryti gėlių darželių amžino poilsio vietose. Kviečia visus asketiškiau gyventi ir tokia tendencija vadovautis kapų priežiūroje bei tvarkyme.

Įdomias mintis išsakė į septintą dešimtį įžengusi ignalinietė senjorė Aldona: 

– Lietuvos kaimuose toliau nyksta gyvastis. Proceso nesustabdė jokios valdžios. Sodiečių kartos, kantriai ir ištikimai mylėjusios žemę, išeina Anapilin. Daugelio vaikai ir vaikaičiai gyvena ir dirba užsienyje. Kas ateityje lankys ir prižiūrės mūsų kapus? Kam mes rūpėsime? Ar visi nemąstantys šiomis temomis yra nemirtingi?..

Nerimaujantiems karo baigties rezultatais, moters klausimai nėra itin aktualūs ar svarbūs. Bet pamėginkime atsakyti.

Viename susitikime anykštėnas kunigas, eseistas Justas Jasėnas, dirbantis  Kupiškio kaimiškoje parapijoje, prognozavo, kad ateityje visa Lietuva provincijos jaunimui liks tėvonijos teritorija, į kurią bus skraidoma po darbų užsienyje, kartais lankomi artimųjų kapai, bet retokai. Daugiau uždirbantys piliečiai visiems metams samdys firmas kapų priežiūrai, o kita dalis paliks viską likimo valiai. Skeptiška ir reali tikrovė turi visas sąlygas realizuotis per keletą dešimtmečių.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje