Skip to content

Nepražiopsokime progos sustiprinti organizmą pirmaisiais gamtos žalumynais

Nors pavasario eiga šiemet gana stipriai vėluoja, bet jau galima rasti ne vieną žaliuojantį augalijos atstovą. Manau, daugelis jau pasistiprino klevo, beržų sula, o kas augina topinambus, pasinaudojo šia pirmąja metų daržove. Mes dar niekaip neįvertiname šios kultūros reikšmės mūsų mitybai. Bene labiausiai ją įvertino vegetariškos, veganiškos mitybos propaguotojai. Kad topinambas vertinga daržovė, rodo ir jo kaina didžiuosiuose prekybos centruose: 1 kg kainuoja 3–4 eurus. O ką dabar galima rasti natūralioje gamtoje? 

Pirmieji po žiemos natūralūs gamtos žalumynai – garšvos, didžiosios dilgėlės, žliūgės, kiaulpienės, krūminis builis, meškinis česnakas. Jau sulapojo ir pavasarinės raktažolės (nuotr.). Visos paminėtos žolelės yra gyduolės. Nereikėtų užmiršti, tvarkant darželį, kuriame dažnai kaip dekoratyvinė gėlė auginama yra plačialapė bergenija. Ir neretai nepagalvodami ar tiesiog nežinodami, pašaliname jos sudžiūvusius lapus. O iš senų  pernykščių pajuodusių lapų, praėjusių natūralią fermentaciją, galima pasigaminti puikios arbatos, kuri  vadinama mongolų arbata. Šaknų nuoviras tinka dantenų uždegimui, žaizdų, moteriškų ligų gydymui. 

Mažiau populiarios salotos iš kiaulpienių, nors sultys iš lapų labai turtingos vitaminais C, P ir Fe, Mn, Cu mikroelementais. Ne veltui kiaulpienės yra mėgstamos bene visų žolėdžių gyvūnų. O pasigaminti kavos surogatą iš šaknų jau per vėlu. Tai geriausia daryti vėlyvą rudenį. Nereikėtų praleisti progos iš žydinčių žiedų pasigaminti pienių vyno. 

Yra mėgėjų, kam patinka jauni krūminio builio ūgliai, nors labiau mėgstamas daržinis builis, kuris labai populiarus JAV. 

Soduose, dažnai po vaiskrūmiais, anksti pradeda vegetuoti ugniažolė. Liaudies medicinoje paprastai ja gydomos karpos. Kraštietis J. Ruolia yra ištyręs, kad ugniažolės preparatais galima gydyti vėžį. Didelę asmeninę patirtį sveikatingumo profilaktikai, kaip vartoti ugniažolę, yra sukaupusi ignalinietė biomedicinos gydytoja B. Karkliauskienė. O patiems užsiimti savigyda nuodingais augalais nerekomenduotina. 

Pastaraisiais metais susidomėta labai vertingu, daug vitaminų turinčiu meškiniu česnaku (čeremša). Jis, pasakojama, gelbėjo, padėjo išgyventi mūsų tremtiniams Sibire. Deja, mūsų regiono miškuose jis neauga. Vešliausi sąžalynai aptinkami Biržų girioje, Alytaus, Gargždų, Vilkaviškio ir dar keliuose rajono miškuose. Jau yra ne vienas retų egzotinių augalų entuziastas, auginantis meškinį česnaką savo sklype. 

Nereikėtų brokyti ir daržinės žliūgės, kurios genties lotyniškas pavadinimas stellaria, reiškiantis žvaigždutė. Jo smulkūs balti žiedeliai – tarsi miniatiūrinės žvaigždelės. Tai įkyri, auganti drėgnokoje žemėje žolė, ypač šiltnamiuose, kur pasirodo jau kovo pradžioje. Žliūgę galima vartoti vietoj špinatų: dėti į sriubas, salotas ruošti, vartoti gydymui. 

Labiausiai mane nustebino plautės panaudojimas gydymo tikslams. Ją pažįstu gal nuo studijų laikų, bet niekada nekilo klausimo, kad ji gali būti vertinga vaistažolė. Šis violetiniais rožiniais žiedeliais žydintis augalėlis, anksti pražįstantis vienu metu, kaip ir žibuoklės, tinka gerklės, bronchito, astmos gydymui. 

Taigi, keliaujant girių, miškų takais ankstyvą pavasarį galime daug ką pamatyti (nepaminėjau, kad galima užtikti ir žydinčių žalčialunkių), kai ką parsinešti į namus organizmo pastiprinimui po žiemos, kai daug laiko buvo praleista uždaroje erdvėje. Belieka nepatingėti ir išsiruošti į pavasarinę nuo spalvų, kvapų ir balsų atbudusią gamtą. 

Daugiau: BIYOMA VITAMINAI ATMINČIAI

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje