„Tenka bendrauti su žmonėmis, šalia kurių jaučiuosi blogai, netenku energijos. Kaip atpažinti tokius žmones ir nuo jų apsiginti?“

Iš skaitytojos laiško

Visi pastebime, kad ne su visais žmonėmis vienodai lengva bendrauti. Su kai kuriais sunku sutarti beveik visiems, o , pabendravus su jais, lieka nemalonus jausmas.  Taigi, „vampyrizmą“ galima apibūdinti kaip tam tikrą elgesį, kai taip besielgiantys gerai jaučiasi tada, kai kitiems sukelia nemalonias emocijas. „Vampyrizmo“ esmė yra tam tikri psichologiniai žaidimai, tai nenuoširdus bendravimas, lyg su „dvigubu dugnu“, kurio metu kyla jausmas, kad pašnekovas nori mumis pasinaudoti. Ir jis iš tikrųjų mus panaudoja, tik tikslas čia – nematerialus. Tai savotiška psichologinė vagystė, kurios objektas – ne pinigai ar materialios vertybės, o mūsų jausmai. Paprastai vampyras pasinaudoja mūsų užuojauta ir jautrumu, kad išlietų savo susikaupusią blogą nuotaiką, bet ne tiesiogiai, o subtiliai, tam radęs pretekstą. Dažniausią „vampyrizmo“ variantą galima pavadinti emociniu egoizmu. Taip besielgiantis žmogus rūpinasi savo ramybe ne pačiu geriausiu būdu – aplinkinių sąskaita. Neigiamas emocijas (pyktį, agresiją, nuoskaudas ir pan.) jis nukreipia ne į jas sukėlusį žmogų, o į kitą – priklausomą nuo jo materialiai arba pagal pareigas, ar bejėgį pagal savo elgesio stilių. Taip dėl viršininkų neigiamų emocijų tenka kentėti pavaldiniams, tėvų – vaikams, šeimoje lyderiaujančio sutuoktinio – „silpnesnei pusei“. 

Kitas „vampyrizmo“ variantas būdingas vaikams ir suaugusiems, kurie vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir šilumos. Dėl to susiformuoja žema savivertė ir slaptas nepasitikėjimas savimi. Siekdami panaikinti vidinį diskomfortą ir užmaskuoti psichologinį pažeidžiamumą, įsitikinti savo reikšmingumu, tokie žmonės bet kokia kaina siekia į save atkreipti aplinkinių dėmesį. Šis stiprus poreikis  numalšinamas tik tada, kai vampyras gauna ne formalius, išorinius dėmesio požymius, o pajaučia gyvą, emocinį pašnekovo atsaką.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jei panašios vampyrų manipuliacijos priverčia mus netekti pusiausvyros, tai iš dalies kalti esame ir patys. Ne kiekvienas žmogus tampa vampyrų manipuliacijų objektu, nes šie subtiliai jaučia, kuris pasiduos jų atakoms, o su kuriuo taip elgtis negalima. Pirmiausia nuo jų kenčia emocionalūs, jautrūs, nepasitikintys savimi žmonės, kuriuos lengva įtikinti, kad jie kalti. Kartais vampyro aukomis tampa naivūs, geri, visiems pasiryžę padėti žmonės. 

Kaip atpažinti energetinį vampyrą? Žmonės vampyrai su aplinkiniais mėgsta kalbėtis apie įvairiausius nemalonumus, nesėkmes, išsiliedami pašnekovui iki „dugno“. Jie mėgsta klausti patarimų, tačiau jais niekada nepasinaudoja. Jiems svarbūs ne patys patarimai, o jūsų įsitraukimas ir dėmesys. Energetiniai vampyrai labai praktiški. Jeigu žmogus jiems nenaudingas, jie greitai su juo nustoja bendrauti. Visiškai beviltiška yra stengtis juos sujaudinti arba priversti ką nors užjausti. Priešingai – svetimas džiaugsmas jiems sukelia pyktį ir liūdesį.

Kyla klausimas: kokią psichologinę gynybą taikyti, susidūrus su šiais žmonėmis?  Pirmiausia, nuslopinkite savyje kaltės jausmą: jūs niekam nieko neprivalote. Jeigu jūs skubate, užsiėmę arba paprasčiausiai nenorite su niekuo bendrauti,  taip ir pasakykite. Bendraudami su tokiu žmogumi, išlaikykite distanciją. Emocinis šaltumas – geriausia gynyba nuo energetinio vampyro. Neleiskite, kad jumis manipuliuotų. Išmokite pasakyti „ne“, kai pašnekovas nori išgirsti „taip“. Savo kalba demonstruokite tvirtumą ir pasitikėjimą savimi. Nevartokite žodžių „turbūt“, „galbūt“, „atrodo“. Sakykite „aš manau“, „aš žinau“. Jei manote, kad su jumis kalba užuominomis, išveskite pašnekovą į „švarius vandenis“, perklausdami, ką jis turėjo omenyje. Visada prisiminkite, kad bendravimo metu būtina gauti teigiamą energiją, o ne ją prarasti.