Skip to content

Dvasinio ugdymo bendruomenė „Kelias“ žengia į veiklos 25-metį

Sigita TELYČĖNAITĖ

Į Darželių kaimą atkeliauja pavasaris, o kartu su juo – didesni piligrimų pulkeliai į atsiskyrėlio Martyno erdves. Pranašu būti savame krašte tikrai sunku, todėl dvasios ramybės čia ieško daugiausia atvykėliai iš tolimesnių Lietuvos kampelių, miestų ir miestelių, kitų valstybių piliečiai. Į Darželių tylumą veržiasi ieškantys Dievo arba jau atsidūrę visiškoje gyvenimo duobėje – sužaloti alkoholio, narkotikų, kitokių priklausomybių, išgyvenantys artimųjų netektis ar šeimos dramas. Labai svarbu, kad žmogus dar viliasi, kabinasi, tiki įmanoma ir geresne situacijos atomazga. 

Birželio mėnesį dvasinio ugdymo bendruomenė „Kelias“ minės veiklos 25-ąsias metines. Po jos skliautu susirinks ištikimieji Dykumų broliai, dvasiniai bendraminčiai, dvasininkai ir vienuoliai, piligrimai, atradę ar sustiprinę tikėjimo tiesas su Gintauto Mackonio (pasaulietinis Martyno vardas) pagalba. Vertybę jo, dvasinio mokytojo asmenyje regi tie, pakilusieji iš sudėtingiausių būties situacijų, atsitiesę po kląstingų ligų, per dvasines praktikas Darželiuose, išėję į tiesos ir suvokimo kelią. Niekas neskaičiavo pagijusių ir vėl nušvitusių gyvenimui asmenų, nes ne skaičiuose slypi dvasinio ugdymo veiklos tikslai bei prasmė. Mokytojo darbai, palaiminti įvairaus rango dvasininkų, tiesia kelią aukštesnį pasaulio supratimą ir kitokią žmogišką paskirtį. 

O Marijos kalnelio kūrimo darbai – finišo tiesiojoje. Be Gintauto užsispyrimo, darbštumo ir Aukščiausio vedimo, šios ypatinga tampančios vietos – nebūtų. Nuoširdžiai ir jautriai išgyvena atvykėliai kelionę į kalnelį serpantinu, kur jų laukia visos 14 Kryžiaus kelio stočių, o 15-oje greitai sutiks pats Kristus – Prisikėlusio Jėzaus skulptūra. Kiekviena sakrali detalė šioje erdvėje išgyventa, išjausta ir atmelsta ne vien Gintauto, bet ir kitų Darželiuose dvasinės pagalbos ieškančių, kenčiančių atvykėlių.

Paklaustas, kodėl ėmėsi tokio darbo, autorius visuose dalykuose regi Aukščiausio vedimą.

„Kiekvienas esame sutvertas pagal konkretų Dievo planą. Kuomet suprantame Jo vedimą ir paklūstame, tarsi su upės vandeniu pasiduodame Jo nešimui pasroviui, viskas tampa įmanoma, nesunku, tikslinga. Darome tai, kas mums skirta. Paliekame triukšmingus miestus ir darbus, keliaujame ieškoti Dievo artumos, nuolatinio buvimu su Juo. 

Darželiuose ypatinga pati vietovės aura, aplinkui gyvena iš seno giliai tikintys žmonės, stūkso piliakalniai, ant kurių buvo protėvių alkai. Čia veikia magnetas, traukiantis visus, ieškančius tikėjimo ir nesvarbu, kokią religiją išpažįsta žmogus. Kiekvienas trokštame, kad Dangaus šviesa paliestų širdį“, – sako Gintautas, planuojantis prie Marijos kalnelio įrengti vietą dėžutei, į kurią piligrimai galės dėti laiškus su prašymais, skirtais Šv. Mergelei Marijai. Kaip prie Raudų sienos…

Dar tik einantiems į tikėjimo gelmės pasauliečiams, neramiame, stabilumo pristigusiame pasaulyje, dvasios mokytojas siūlo ieškoti džiaugsmo šaltinių, kurie nuo apčiuopiamų (geros kavos puodelio, skanesnio kąsnelio), pereitų į emocijų valdymą (pozityvios knygos skaitymą, sentencijų peržvelgimą, Biblijos atsivertimą). Aukštesnė dvasinė forma – dalyvavimas šv. Mišiose, pasitikėjimas Dievu. Aukščiausia – buvimas dvasinėse oazėse (vienuolynuose, dvasios tėvų celėse), kur vyksta gilus bendravimas su Aukščiausiu.

Su Jo duota energija darome viską savo gyvenime. Dažnai ieškome Dievo, bėgame link Jo, o kad Dievas mumyse, net nesusimąstome. Tereikia sustoti, nutilti, įsiklausyti. Tuomet ateina reikiamos situacijos, žmonės, šypsosi sėkmė. Reikia tiek nedaug – nusiraminti ir visiškai pasitikėti Aukščiausio vedimu – liudija Darželiuose gyvenantis dvasios mokytojas, atsiskyrėlis Martynas.  

G. Mackonio nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.