Skip to content

Nematerialus kultūros paveldas rajone

Agnė SKUNČIKAITĖ

Cimbolai lietuviškuose rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti XVI a. Vienas jų – J. Bretkūno Biblijos vertimas (1579–1590 m.). Pirmoji cimbolų muzika įrašyta tarpukario laikotarpiu. Iš šaltinių žinoma, kad Lietuvoje cimbolus išplatino keliaujantys muzikantai, pastarieji galėjo būti ir lietuviai, klajoję po Europą nuo XIV a. Instrumentus liaudies meistrai ir muzikantai gaminosi patys, jie buvo originalūs ir saviti. Muzikavimas cimbolais prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose, kur instrumentu buvo skambinama vakaruškose, jaunimo susibūrimuose, vestuvių, krikštynų ir kitose šventėse. Minėtuose kraštuose grojimas cimbolais išsaugotas ir yra praktikuojamas šiomis dienomis. Visi liaudies muzikantai, skambinti cimbolais išmoko patys – jie groja iš klausos ir kiekvienas turi savitą atlikimo stilių. 

Gegužės 5 d., Vilniaus rotušėje, įvyko Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės. Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą naujai įrašytos 9 vertybės, o tarp jų ir muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose!

Iškilmių metu buvo pristatyta ši tradicija. Ignalinos kraštui atstovavo muzikantas Kazimieras Blaževičius, mūsų kraštiečio, cimbolų karaliumi tituluoto Jono Lechovicko (1920–2018) mokinys. Žiūrovai galėjo pamatyti trumpą video filmuką, kuriame cimbolais muzikavo Jonas Lechovickas, švenčioniškiai Algirdas Breidokas ir Dainė Rumbutytė. Scenoje skambėjo Kazimiero Blaževičiaus atliekamas valsas bei Adutiškio krašto muzikantų Stanislovo Rumbučio ir jo dukros Dainės polka. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinėms veikloms įteikė sertifikatus, kuriais patvirtinama, kad vertybė muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vertybę sąvadui pateikė Ignalinos krašto muziejus (muziejininkė Agnė Skunčikaitė) ir Nalšios muziejus (direktoriaus pavaduotojai etninės kultūros veiklai dr. Reginai Mikštaitė-Čičiurkienė).

Ignalinos rajono muzikantą Kazimierą Blaževičių sveikino Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko atstovė Giedrė Šukytė.

Muzika Kazimierą Blaževičių lydi nuo vaikystės. Jis moka groti Peterburgo armonika, kurią į rankas paima ir groja dažniausiai bosine gitara, kanklėmis, lamzdeliais ir dar kitais instrumentais. Cimbolai muzikanto gyvenime atsirado prieš maždaug 35-erius metus. Anuomet, koncerte, išgirdęs ir pamatęs skambinantį cimbolais Joną Lechovicką, buvo užburtas šio instrumento ir nusprendė išmokti juo groti. Todėl važinėjo į Gilūtų kaimą ir sėkmingai perėmė muzikavimo cimbolais tradiciją iš cimbolų karaliaus. O kad ši tradicija būtų tęsiama ir išliktų, Kazimieras Blaževičius su mielu noru išmokytų groti cimbolais bet kurį norintį.

Nuo 2007 m. Ignalinos rajone, Meironyse kasmet vyksta tradicinio muzikavimo cimbolais kursai, kuriuos organizuoja Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistai. Siekiama įvairaus amžiaus muzikantus ne tik supažindinti su instrumentu, bet ir atskleisti skambinimo juo savitumą, grojimo kapelose ir pavieniui techniką. Šiuose kursuose yra dalyvavęs ir pats Jonas Lechovickas, ir dabartinis vertybės saugotojas Kazimieras Blaževičius.

2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra 48 vertybės. Galime pasidžiaugti, kad dvi jų saugomos Ignalinos rajone – tai poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose. 

L. Kovalevskienės nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.