Praėjusią savaitę redakcija gavo elektroninį laišką iš Sankt Peterburgo, parašytą rusų ir anglų kalba. 30-metis Nikita Michailovas Ignalinos rajone ieško… savo tėvo lietuvio. Perskaičiau, istorija suintrigavo ir jau kitą dieną ėmiausi paieškų. Mat laiško autorius į redakciją kreipėsi būtent su prašymu padėti surasti jo galimą tėvą. „Aš ne kartą kreipiausi į įvairias Lietuvos valstybines institucijas šiuo klausimu, deja, turiu per mažai ir tik labai nekonkrečios informacijos apie tėvą, todėl kol kas man niekas nepadėjo. Į redakciją kreipiuosi, nes ji paskutinė mano viltis! Atsiprašau, kad rašau rusiškai ir angliškai, nes lietuvių kalbos nemoku“, – rašoma laiške. 

Apie savo biologinį tėvą iš motinos pasakojimų Nikita žino tiek. Jo vardas Edmantas, pavardės nežino, bet teigia, kad ji prasideda raide L, gimęs 1963 ar 1964 m. Tariamo Edmanto tėvo vardas buvo Valentas. Edmantas su tėvu ir teta (motinos seserimi, motina jau buvo mirusi) gyveno kaime privačiame name netoli ežero. O toliau papasakojo tokią istoriją.

„Mano mama – Irina Michailova. Ji su mano tėvu susipažino 1991 m. Ignalinos rajone. Tėvas tuomet dirbo instruktoriumi kažkokioje turistinėje bazėje, kurioje pagal kelialapį buvo atvykusi ilsėtis mano motina. Taip jie susipažino. 

Motina neatsimena, kaip vadinosi ta turistinė bazė, mena tik, kad ji buvo apsupta miškų, kuriuose buvo daug mėlynių. Iki ežero tereikėjo eiti 3 minutes. Iki autobusų ir geležinkelio stočių Ignalinoje vedė asfaltuotas kelias, kuriuo pėsčiomis nueinama per pusę valandos. Mano tėvai kurį laiką gyveno pas tėvą kaime. Aš gimiau 1992 m. liepos 1 d. Sankt Peterburge. Tuo metu tėvai kartu jau negyveno. 

1991 m. pabaigoje sugriuvus Sovietų Sąjungai, tėvas liko Lietuvoje, o motina išvyko į Rusiją. 1992 m. rudenį tėvas buvo atvažiavęs į Sankt Peterburgą, įkalbinėjo motiną vykti gyventi į Lietuvą, bet jie nesusitarė. Taip jų keliai išsiskyrė. 

Motina nuo manęs niekada neslėpė šios istorijos, aš nuo vaikystės žinojau, kad turiu lietuviško kraujo, kuo didžiuojuosi. Tėvą stengiausi surasti savarankiškai, kad palaikyčiau ryšius, bet nesėkmingai. Neprieštarauju, kad šis laiškas būtų paskelbtas Jūsų laikraštyje, gal tuomet atsilieps kas iš pažįstančių mano tėvą“, – baigia laišką Nikita Michailovas.

Jeigu žmogus prašo, reikia padėti. Stipriausias argumentas paieškoms tas, kad Edmantas dirbo instruktoriumi turistinėje bazėje. Kadangi mūsų rajone tokia bazė buvo tik viena – Palūšėje, o ir jos apibūdinimas visiškai sutampa, aišku, kad paieškas reikėjo pradėti ten. Nuvykau į Aukštaitijos nacionalinio parko direkciją. Iš visų galimų turbazės dokumentų (1991 m. ji buvo prijungta prie Nacionalinio parko) yra išlikęs segtuvas su įsakymais priimti į darbą. Po neilgų paieškų – sėkmė. Yra išlikęs įsakymas, kad 1991 m. instruktoriumi vasaros sezonui buvo priimtas Edmundas Lisauskas. Tai beveik atitiko vardą ir pirmąją pavardės raidę, kurią nurodė Nikita. Daugiau duomenų – gimimo metų, gyvenamosios vietos – įsakyme nenurodyta. Įsakymų registracijos žurnale daugiau nebuvo ir tuomet priimtų į darbą, kurių būtų panašus vardas ir pavardė, prasidedanti L raide.

Kadangi laiške rašoma, kad Nikitos tėvai gyveno kažkur kaime netoli turistinės bazės, kreipiausi į Ignalinos seniūną Joną Polito, ar jo seniūnijoje negyvena toks Edmundas Lisauskas. Ilgai galvojęs prisiminė, kad toks žmogus gyveno Ramutiškėje už Bėčiūnų, bet jis jau… miręs. Šią informaciją patikrinau, ji, deja, pasitvirtino. Tad Nikitai teks pranešti, kaip anekdotuose, gerą ir blogą žinią. Tėvą radau, bet jis jau Amžinybėje. Kadangi Edmundo tėvas buvo kilęs nuo Švedriškės, tai abudu – tėvas ir sūnus – ten ir palaidoti.

Dar yra nepatvirtintos informacijos, kad Edmundas Lisauskas, išsiskyręs su Irina Michailova, buvo vedęs ir turėjo vaikų. Tai reiškia, kad Nikita Lietuvoje turi brolių ar seserų. Tad dabar ieškosiu jų, kad informacija būtų išsami.

Tokia štai istorija, kurios tęsinys turbūt dar bus, nes lankantis Nacionaliniame parke seni darbuotojai juokėsi, kad panašių meilės istorijų kadaise Palūšėje buvo daug. Juk net garsusis Rusijos dainininkas Vitas (dainavęs labai aukštu balsu) galimai taip pat buvo pradėtas Palūšėje panašios istorijos aplinkybėmis. Už tai jis ir Vitas, o apie tai prisipažino ir dabar Linkmenų sen. gyvenantis jo biologinis tėvas (MI apie tai rašė).