Ši istorija iš Dūkšto – dar vienas rajono valdžios nesiskaitymo su žmonių interesais pavyzdys, panašus, kaip ir spaudoje jau aprašytais atvejais, kai organizuojami raliai per žmonių kiemus ar vandenlenčių parko kūrimas Gavaičio ežere. Į mane kreipėsi dūkštietė Rasa Rastenienė, kuri su vyru Petru Dručkumi gyvena Dūkšte, Geležinkelio g. Jau daug metų tvarkosi aplinką aplink namus, puoselėja želdinius, sodina ir prižiūri daržus. Ir staiga sužino, kad per tą prižiūrimą žemės lopinėlį beveik namo pasieniu projektuojamas pėsčiųjų takas, kuris turi eiti nuo miesto pirties iki Persvėto ežero. Tokius takus dabar populiaru tiesti, bet projektai turi būti pagrįsti specialistų išvadomis dėl tako reikalingumo, būtų nauda gyventojams ir finansinės galimybės, pagaliau neprieštarautų elementariai logikai. Ponas Petras sako, kad kai jis buvo užėjęs aiškintis pas rajono savivaldybės architektus, šie patarę logikos šiame projekte neieškoti…

Šį taką, kaip įprasta, paprasčiausia ir pigiausia nutiesti palei kelią kaip šaligatvį. Tačiau Dūkšte užsimota jį nepagrįstai statyti kaip galima sudėtingiau, reiškia – ir brangiau. Pagal projektą takas eitų per dvi 3–7 m aukščio kalvas (todėl pailgėtų), per dvi pelkes ir upelį, kur reikės dviejų pralaidų. Takas kirstų šešis praėjimus ir įvažiavimus, iš kurių du su danga, taip pat ir judrią Persvėto gatvę (susidaro nereguliuojama sankryža), kurią kertant, takas statoku nuolydžiu turės leistis nuo kalvos tiesiai po mašinų ratais. O juk tokiais takais mėgsta pasivažinėti vaikai su dviračiais ir paspirtukais. Dar reikėtų iškirsti ir nemažai medžių.

Pasak pono Petro, rajono meras, pas kurį jis buvo užėjęs, tvirtina, kad takas bus (būtų) tiesiamas gyventojų pageidavimu ir stiprinant eismo saugumą. Jei projektuojama eismo juosta būtų iškelta už pagrindinės gatvės ribos, eismo dalyviai prarastų nemažai savo teisių, pagrindinės gatvės statuso apsaugą. Kaip, kada ir kokiu būdu pareikšti gyventojų pageidavimai – neaišku (raštiškus, jei turėtų, parodytų), specialistų išvadų dėl eismo saugumo nėra (jei būtų – taip pat parodytų), nes kokių nors eismo incidentų toje kelio atkarpoje buvus niekas neatsimena. Tad labai panašu, kad tai galimai Dūkšto seniūno A. Šakalio noras parodyti, kad jis be pasigyrimų svetimais darbais nors kažką ir pats padarė. Arba galimai banalus pinigų plovimas, nes nutiesti taką, kaip šaligatvį, greta kelio kainuoja vienus pinigus, o tiesti taką per kalvas, upelius su perlaidomis ir vandeningas pelkes – atsieis kitus pinigus. Ko gero, kainuotų mažiausiai triskart brangiau.

Šis takas sujauktų ir kelių gyventojų ramybę, dėl ko ir kilo šis triukšmas. Išdraskytų žalią aplinką ir želdinius R. Rastenienės palangėje, eitų toliau esančio daugiabučio namo kiemu, kuriame yra gyventojų sandėliukai (juos taip pat reikėtų ardyti?). Ir viskas dėl nesveikų valdininkų ambicijų ar net galimo pinigų skandinimo? Kas paneigs galimybę, kad tai nebus kažkam naudinga?

Todėl belieka pritarti R. Rastenienės minčiai, rašomai pareiškime merui, kad daromas projektas iš esmės pažeidžia projekto idėjos dvasią ir esmę, neįgyvendina jam iškeltos užduoties.

Ponas Petras suglumęs ir dėl mero arogancijos apsilankius pas jį. Apie tai jis parašė ištisą straipsnį, iš kurio pacituosiu tik nedidelę jo dalį: „…Labai nenorom teko apsilankyti pas svarbiausią rajono „demokratą“, kur susidariau įspūdį, kad baisiausia yra ne jų (valdininkų) cinizmas, demagogija ir džiaugsmas, kad kitam nuo jų skauda, o tai, kad jie jau be šito gyventi negali…“