Susitikimai pavasario žydėjime su garsiu grafiku Gintaru GESEVIČIUMI visada prilygsta dvasinės duonos vertei. Juose daug šviesos, logikos, pozityvo, įkvepiančios ramybės. Talentas sklandžiai perteikti savo kūrybines mintis – vienoje pralelėje su kūrėjo darbais. 

Artimiausiu metu į Įgnaliną atkeliaus dar viena G. Gesevičiaus darbų paroda. Kurį laiką veikusi Utenos A. ir M.  Miškinių viešojoje bibliotekoje, toliau savo edukacinę misiją neš jau ignaliniečiams. Dailininkas mano, kad labai svarbu ugdyti visuomenėje sveiką požiūrį į originalius darbus ir kuo mažiau toleruoti įvairų „kičą“.

„Menas visada buvo politika. Jei nepiešei Lenino, tuomet teko tenkintis natiurmortų tapyba ir prastesne padėtimi akademinės visuomenės gretose. Tokia dalia teko ne vienam kūrėjui. Menininkas miršta tuomet, jei nerodo savo kūrybos visuomenėje. Ankstesniais pavasariais gal daugiau buvo žiedų snygio mano darbuose… Kiekvienas menininkas turi gyvenime periodus, kuomet daugiau laiko skiria ieškojimams. Tik jų dėka išgaunamas profesionalumas, ima vadinti MAESTRO. Pervargimas bet kurioje meno srityje neduoda nieko gero, imi kartotis temomis, spalvomis. Kartais pradėtą darbą palieku ramybėje kuriam laikui. Paskui išsivynioju, būtinai įvertinu, apvertęs „aukštyn kojom“, padarau esminius baigiamuosius akcentus.

Praėjusį rudenį turėjau didelę savo kūrybos parodą Pylimo galerijoje Vilniuje, o dabar dėlioju tolimesnius žingsnius“, – pasakoja žinomas grafikas, kurio palnuose – tradicinis, jau ketvirti metai vykstantis dailės pleneras Kirdeikių apylinkėse. Savaitę prieš Žolines vyksta kūryba, o vėliau visi darbai keliauja į Uteną. Šių metų plenero dalyviai jau numatyti, be paties Gintaro, dalyvaus dailininkai – Mindaugas Skudutis, Bronius Gražys su žmona Nijole Narijauskaite-Gražiene, Auridas Gajauskas, Bangutis Prapuolenis. Vėlyvą rudenį numatyta autoriaus darbų paroda Vilniaus grafikos meno centre „Kairė-dešinė“, kurios temą inspiravo neseniai suomių režisierių kurtas 4D meninis filmas, pagal Aleksandro Kuprino pjesę apie dailininko likimą.  G. Gesevičiaus paveikslai buvo naudojami kaip pagrindinio veikėjo gyvenimo kūryba…

„Būdamas 30-ties metų, maniau, kad 50-ties sulaukę likimo broliai – susenę, išsisėmę, mažai ko verti. Deja, priėjęs panašaus amžiaus slenkstį, supratau, kad „jėga ta pati“, tik esi truputį apsitrynęs, susitaikęs ar nesusitaikęs su gyvenimo aplinkybėmis… Siela nesensta. Būsimos parodos darbais viliuosi kažką „užkabinti“, gal iš jaunesnių tapytojų. Perduoti gerą mintį, viltį, idėją. Esu fatalistas, tikiu likimu. 

Meno kritikai, vertindami garsių dailininkų darbus, vieną ar kitą kūrimo laikotarpį įvardija vienos spalvos pavadinimu. Pats manau paprasčiau, gal tapytojas neturėjo kitokių dažų tuo įkvėpimo metu, ar stigo lėšų jiems įsigyti“, – juokauja G. Gesevičius.

Kūrėjo ateities planuose – dailės studijos įtvirtinimas Kirdeikuose, kuri svarbi, kaip priemonė, tolimesniam meno dialogui su aplinka. 

Pasak dailininko, parodų lankytojai darbus perpranta labai individualiai, pagal tik jiems svarbius dvasinio pasaulio dėsnius. „Viename pristatyme paveikslą pavadinau –„Mano medis“, kuomet lankytoja paprašė jį parduoti, suglumau, kodėl? Juk tai – mano medis, jis neparduodamas. O pažvelgęs jos akimis, supratau, kad kiekvienas, perskaitęs pavadinimą, tampa to medžio savininku.“    

Nuotraukos iš G. Gesevičiaus asmeninio albumo