Skip to content

Menininkas, nepavargstantis irtis į žydėjimų šviesą

Sigita TELYČĖNAITĖ

Vaikystės sodas niekada nevysta dienų ėjime. O jeigu kartais, kažkieno rankos – laiko ar žmogaus – iškerta obelį, ji toliau tęsia gyvenimą mūsų širdyje. Ir niekur nedingsta žydėjimo, vaisių kvapas, lapų šlamėjimas popietėje. Kalbėjimai medžių iš senelių ir tėvų istorijos – dar girdimi, neištirpstantys negrįžtamai nuėjimų rūke. Apie dvasinio ir materialaus pasaulio samplaiką, virstančią harmonijos reginiais, geriausiai ir daug galėtų pasakoti garsus fotografas, poetas, žurnalistas, kraštietis Algis JAKŠTAS. Jo kadre gaudomuose rūkuose sutelpa visos įmanomos emocijų išraiškos, gėrio ir blogio sąvokos, nesumeluoti pasaulio jutimai.

Pasak menininko, šiųmetis pavasaris – kažkoks nefatogeniškas, daug nejaukių dienų. Visgi, vieną šaltą rytą pasisekė su gervėmis! Pavyko sugauti reikiamą šviesą, akimirką. 

„Fotografijos paskirtis išliko ta pati, fotografas – akimirkos vagis. Senoji klasikinė fotografija man labai artima, nes reikalavo daug triūso, kiekvienoje detalėje palikdavai savo šilumą, savo energetiką, vargdavai mėgindamas įvairius preperatus, gaudamas vienokį ar kitokį rezultatą. Skaitmeninės fotografijos galimybės didžiulės, kokybė randama kiekybėje.

Fotoaparatas 95proc. laiko keliauja su manimi nuo vaikystės. Seniai žinomi ir numatyti maršrutai – ten sutiksi gerves, ten gali rasti briedžius, kažkur medžiojami išsvajoti rūkai… Tikrą stebuklą išgyveni prieš saulėtekį, kada vyksta atsimainymas kartu su visa gamta, nenusakomas visuotinio prabudimo jausmas.

Prieš kurį laiką detaliai stebėjau ir įamžinau Raudonojo mėnulio užtemimą, kokio mūsų amžiuje jau tikrai nebus. Visiško užtemimo akimirką nuščiūva visi paukščiai, apmiršta, nutyla gamta ir iš kažkur padvelkęs ledinio vėjo gūsis, su šalčiu ir šiurpuliu pereina visu kūnu. Bet jau pirmosiomis atsilaisvinimo sekundėmis įkvepia ir atgyja visa aplinka, vėl grįžta čiulbesys ir gyvybė“ – dalinasi patyrimais menininkas.

Jau 50 metų fotoaparatas – artimiausias bičiulis Algio gyvenime, o poezija, kaip teigia kūrėjas, dar netaip seniai tapo jo vidinės išraiškos forma. 

„Visada skaičiau poeziją – S. Jaseniną, A. Puškiną, Š. Bodlerą, P. Širvį, E. Mieželaitį, Just. Marcinkevičių ir daugelį kitų literatūros klasikos atstovų, kurių kūryba artima ir svarbi mano būtyje. 

Poetas Bronius Mackevičius visada sakė, kad kuriant, labai svarbu skaityti kitų poeziją, mokytis iš jų, ieškoti savo poetinės kalbos. Man poezija – mintis, vedanti į grožio ir gėrio paieškas, o ne žodžių kratinys. Tikra poezija tikrinama laiku, kaip rašantis geba įtikinti klausytoją ar skaitytoją, tokia kūrybos išliekamoji vertė. Įspūdis ir žodžio jėga formuoja galutinį rezultatą“. 

Algio Jakšto poetinių kalbėjimų produktyvumo galėtų pavydėti visą gyvenimą kuriantys plunksnos broliai. Truputėlį daugiau nei du dešimtmečiai poetinių prisilietimų išlydėjo į gyvenimą net 13 poezijos knygų. Apie 14-ąją kūrėjas irgi svarsto, bet gimęs rudenį, laukia rudens, kuomet vakarai ir namų šiluma vilios į ramybę, kurioje, be skubėjimo galės sudėlioti tai, kas jau parašyta.

Su žinomu kūrėju dabar kalbame apie daugelį svarbių dalykų – gimtų namų magnetą, rašančių persisotinimą tam tikrais renginiais, klasikinės muzikos atradimus su L. van Betchovenu, F. Šopenu, M. Raveliu. Algiui patinka saksofono ir gitaros garsai, bet paskutiniu metu dažnai mėgaujasi girdima tyla, į kurią telpa visi dar neišsakyti žodžiai ir jausmai. Deja, telpa ir visi išsakyti.

„Niekada nerašau poezijos pagal poreikius – sveikinimui, kažkokiam gimtadieniui. Ji privalo nukristi, užkabinti, susidėlioti, ateidama iš kažkur aukščiau, giliau, nevaldoma ir neįtakojama žmogiškų užgaidų ir laiko reikalavimų“ – sako Algis JAKŠTAS, nepaliaujantis ieškoti harmonijos akimirkų gamtoje ir poezijos kalbėjimuos, nepavargstantis irtis į žydėjimo šviesą pavasariais. 

Menininko bagaže surengta daugiau nei šimtas personalinių fotografijos parodų, išleista 13 poezijos knygų ir rinktinių – „Gimiau aš rudenį“, „Aukštaitijos poema“, „Akimirkos tiesa“, „Išpažintis“, „Lemtis“, „Čia mano žemė“, „Anapus tylos“ ir kitos. 

Algio Jakšto nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.