Skip to content

Valdžia, atitrūkus nuo realybės, laksto fantazijų padebesiais

Jonas BALTAKIS (Rajono savivaldybės tarybos narys)

Paskutinę pavasario dieną įvyko Ignalinos rajono savivaldybės  tarybos posėdis, kuriame apsvarstyti ir priimti rajonui svarbūs sprendimai. Po dvejų metų pertraukos, posėdis pagaliau vyko gyvas salėje, o ne nuotolinis. Meras vis aiškino, kad taip jis rūpinosi 20-ties tarybos narių sveikata, kad tik jie kovido nepasigautų. Nors per tą laiką vyko dešimtys įvairių renginių, kuriuose dalyvavo nuo kelių dešimčių iki šimto ir daugiau žmonių, ten jiems pavojaus, žinoma, nebuvo, o kur susirenka 21 tarybos narys – tvyrojo didžiulis pavojus susirgti. Priežastis aiškesnė už aiškią – meras vengė betarpiško kontakto su taryba, nes salėje esantiems garso jau neišjungsi, kad nekalbėtų, kaip per nuotolinius posėdžius. Bet posėdis įvyko, tad šįkart apie kai kuriuos sprendimus, aktualius visiems rajono gyventojams.

Mero metinė ataskaita.

Vienas iš svarbiausių – mero bei savivaldybės administracijos direktorės pateiktų ataskaitų svarstymas. Iš mero, kaip ir pernai, išgirdome apie rajone organizuotų meno bei sporto renginių gausybę, su šventinėmis dovanomis aplankytų senjorų varganą buitį, apie įteiktas premijas ir apdovanojimus, apie susitikimus su įvairių rajono ir valstybės institucijų pareigūnais, apie kovą su pandemija ir migrantų priėmimu ir, žinoma, apie savivaldybei įteiktą KRIVULĘ už migracijos krizės suvaldymą, apie kurią savo kalboje paminėjo, gėrėjosi ir šildėsi jos spinduliuose mažiausiai 10 kartų. Paklausus mero apie pernai duotų pažadų įgyvendinimą, kad 2021 m. rajone bus įgyvendinami keli labai perspektyvūs verslo projektai (įrengtas didžiausias Pabaltijyje saulės jėgainių parkas, Dūkšte atsiras techninių apžiūrų centras, Kaniūkų kaime bus degalinė, padės pamatus saulės modulių rėmų konstrukcijų gamybos cechui, augs investicijos Gavio ežero paplūdimyje), išgirdome tik apie daugybę priežasčių ir kliūčių, trukdžiusių šiuos projektus įgyvendinti ir pažadą, kad projektai bus tęsiami (kitaip sakant, perfrazuojant nūdienes tarptautines aktualijas – viskas vyksta pagal planą). Be to išgirdome naujų grandiozinių pažadų: apie Italijos ir Japonijos  planuojamas investicijas Kaniūkų kaime, apie itin aukšto lygio senelių namus (tik ar jų paslaugomis galės pasinaudoti mūsų rajono gyventojai), apie reikšmingas permainas rajono infrastruktūroje ir pan. Tik niekas negalėjo pateikti informacijos, kokiose rajone vietose jie bus įgyvendinti, kada bus parengti projektai ir pan. Tad linkime sėkmės. 

Investicijos. 

Tačiau savivaldybės administracijos Investicijų, planavimo ir turto skyrius, pristatydamas 2021 m. rajono strateginio plano įgyvendinimo ataskaitą, tik teisinosi dėl neįgyvendintų projektų ir pasidžiaugė, kad vieną planuotą projektą vis tik pavyko užbaigti – visiškai įgyvendino 2018 m. pradėtą projektą „Č. Kudabos progimnazijos viešųjų erdvių sutvarkymas“. Savivaldybės taryba patvirtino patikslintą 3 metų savivaldybės strateginį planą, kuris papildytas daugiau nei 50 naujų projektų, iš kurių net 33 bus pradėti įgyvendinti 2024 m., o jų vertė – net 20 mln. eurų. Štai keletas pavyzdžių. 2024 m. bus pradėti įgyvendinti 9 projektai už 2,7 mln eurų, susiję su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, beveik už milijoną įgyvendins 2 projektus komunalinių atliekų tvarkymo srityje, rajone įsteigs nakvynės namus (460 tūkst. eurų), bus pradėtas 1,7 mln. eurų vertės Dūkšto globos namų modernizavimo projektas, steigs kūrybines dirbtuves ir pan. Kaip tokius ambicingus planus įgyvendins – valdantieji nekomentuoja. Apie tai, kad šie planai galėtų būti įgyvendinti, pagrįstų abejonių kelia faktinė planuotų projektų įgyvendinimo situacija. 

Greičiausiai apie šiuos grandiozinius planus dažnai girdėsime nuo rudens, artėjant savivaldybių tarybų rinkimams. Tik ar jie taip ir neliks, kaip fantastikos kūriniai, kaip kad liko prieš beveik ketverius metus plačiai deklaruoti projektai apie reikšmingus pokyčius ir gerovės sukūrimą rajono gyventojams. 

Įmonių reorganizacija

Tarybos posėdyje nemažai diskusijų kėlė trijų įmonių reorganizacija, tai yra savivaldybės valdančiųjų dauguma nusprendė (už tokį sprendimą balsavo 12 tarybos narių) uždarąją akcinę bendrovę Ignalinos autobusų parką ir uždarąją akcinę bendrovę ,,Ignalinos vanduo“  prijungti prie uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos butų ūkio, esą tuo siekiama optimizuoti valdymą, gerinti įmonės veiklos ir valdymo efektyvumą, administravimą ir atliekamų viešųjų paslaugų kokybę. Didelio finansinio efektyvumo nesitikima, o kaip pagerės paslaugų kokybė, niekas paaiškinti negalėjo, išskyrus tai, kad žmonėms bus moderniai pateikiamos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Labiau  panašu, kad po reorganizacijos bus lengviau padidinti visų paslaugų (vandens ir nuotekų, Butų ūkio ir autobusų parko) kainas. Tam užteks vieno tarybos sprendimo. Kad esą šis sprendimas itin progresyvus, pasak mero rodo ir tas faktas, kad pažiūrėję į Ignaliną, taip darys ir Zarasai. Tik darymas darymui nelygus, kitur gal kitokios aplinkybės ir prijungimas ekonomiškai pagrįstas, ne taip, kaip pas mus.

Švietimo reikalai

Švietimiečiai pateikė informaciją apie numatomas mokinių klases. Nuo šių metų rudens rajono ugdymo įstaigose sumažės 13 klasių komplektų. Dūkšte beliks tik priešmokyklinukų grupė ir viena jungtinė pradinė klasė, Daugėliškyje taip pat tik viena klasė ir mažųjų grupė. Kaip bekalbėtume, bet prie to reikšmingai prisidėjo 2020 m. įvykdyta mokyklų pertvarka (prieš ją tuomet pasisakė opozicija), nors rajono meras ne kartą tikino, kad vykdoma pertvarka sudarys sąlygas geresnei ugdymo kokybei, bus vykdoma mokytojų rotacija, bus užtikrintos patogesnės mokymosi sąlygos.  Klausėme, kiek mokinių iš Dūkšto ir Daugėliškio pasirinko mokytis bazinėje Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, pasirodo, kad tai vienas mokinys iš Dūkšto ir 2 iš Daugėliškio. Daugiausiai mokinių išvyko mokytis į kitų savivaldybių ugdymo įstaigas (įvyko tai, ką opozicija ir prognozavo 2020 m.). Ir tai suprantama, nes kiekvienas iš tėvų galvoja apie vaiko ugdymo perspektyvas ir mokymo kokybę. Kažkaip kyla abejonių, ar artėjant rugsėjui šie skaičiai dar kartą nepasikeis neigiamai. 

Skolos

Prieš praėjusius rinkimus dabartiniai rajono valdantieji vis kartojo, kad rajono biudžetas praskolintas, kad savivaldybė bus išvaduota iš skolų naštos, bet kaip įvertinti vos ne kiekvieną tarybos posėdį priimamus sprendimai skolintis. Štai ir šį kartą valdančiųjų balsais priimtas sprendimas suteikti savivaldybės garantiją už UAB Ignalinos šilumos tinklų imamą daugiau nei 800  tūkst. eurų paskolą, tai yra, jei šilumos tinklai nesugebės laiku grąžinti skolos, ją turės sumokėti savivaldybė savo lėšomis. Be to, tai dar nepakankama suma šilumos katilų įsigijimui, tačiau meras replikavo, kad savivaldybė turi pakankamai lėšų ir kiek reikės, tiek pridės. Manome, kad skolos grąžinimas bus uždėtas šilumos vartotojams, todėl galima laukti dar vieno kainų pakėlimo.  

Kitas priimtas sprendimas, pati savivaldybė 10 metų laikotarpiui ims 193 tūkst. eurų paskolą, kad padengtų anksčiau paimtą skolą, kurios grąžinimo terminas 2021 m. Paklausus – tai kam imti paskolą, jei lėšų, pasak mero, yra pakankamai, tuomet  kažkas iš valdančiųjų replikavo, kad taip yra naudinga, nes anksčiau paimta brangi (su didelėm palūkanom) paskola bus padengiama pigia paskola. Kažkas iš valstiečių ir žaliųjų frakcijos pranešėjai uždavė klausimą, kokias palūkanas savivaldybė moka už šią anksčiau paimtą paskolą, į ką administracijos direktorė iš salės pasakė, kad į šį klausimą bus atsakyta po tarybos posėdžio (matyt siekė, kad informacija nebūtų paviešinta), tačiau pareikalavus, kad vis tik pranešėja atsakytų į pateiktą klausimą, ji informavo, kad už šią anksčiau paimtą paskolą savivaldybė moka 1 proc. palūkanas. Tai gal savivaldybė tikisi iš banko naujai imamą paskolą gauti už dyką? Pagyvensim – pamatysim.  

Keista dovana

Diskusijas kėlė ir savivaldybės vadovų sumanymas iš privataus asmens priimti 4 ha plote dovanojamas  pastatų griuvenas Dūkšte (vietinių vadinamą kariniu miesteliu), kurias sudaro 25 buvusių pastatų liekanos (kontrolinis punktas, štabas, kareivinės, siuvimo cechas, sandėliai ir kt.). Rajono meras aiškino, kad ši teritorija yra patraukli verslui ir kad ja domisi įtakingi verslininkai, kurie toje teritorijoje kurtų verslą ir darbo vietas vietiniams gyventojams. Mums vis tiek nesuprantama, kodėl ta teritorija besidomintis verslininkas negali tiesiai, be tarpininko, susitarti su šiuos pastatus valdančiu kitu verslininku, griuvenas pasiimti, jas sutvarkyti ir vystyti norimą veiklą. Kodėl šias griuvenas, kaip dovaną, turi perimti savivaldybė ir tik tada iš vieno privataus asmens pastatų liekanas perduoti kitam privačiam asmeniui? Tai kas gali paneigti, kad čia nėra kažkokio intereso. Gal tas dovanotojas galimai labai artima merui ar socdemams persona?

Sportas ir sveikata

Įdomūs dalykai paaiškėjo, svarstant Lietuvos žiemos sporto centro ir viešosios įstaigos Ignalinos sveikatinimo parko 2021 m. veiklos ataskaitas. Abiejų šių įstaigų pagrindinė dalininkė yra rajono savivaldybė. Abiem įstaigom vadovauja tas pats direktorius. Veikos persipynusios, atskirti tikslių  įstaigų veiklos sąnaudų tikriausiai neįmanoma, Sveikatinimo parkas kai kurias paslaugas perka iš Lietuvos žiemos centro (pagal direktoriaus aiškinimus, tai elektrą, komunalines paslaugas, sniego gamybą ir kt.). Tad išeina, kad direktorius A. Leškevičius, kaip Sveikatinimo parko direktorius, perka paslaugas iš Lietuvos žiemos centro, kurios direktoriumi jis pats ir yra. Ir tai vykdo savivaldybės kontroliuojama įstaiga. Ar tai teisėta? Rajono vadovai sako, kad jie šiame biznyje nieko blogo neįžvelgia. Mes tuo abejojame. Be to, meras pažadėjo, kad Ignalinos sveikatinimo parkui savivaldybė duos tiek lėšų, kiek jų reikės.

Priminsiu, kad visus, daug klaustukų keliančius sprendimus, savo balsais priėmė tik valdančioji dauguma – 7 socdemai, 2 Darbo partijai atstovaujantys, neaiškios politinės orientacijos V. Dilys (buvo liberalas, dabar sako, kad jau ne), dezertyrė M. Lukaševičienė ir vėl gi neaiškios politinės spalvos (nepriklausantis jokiai partijai)  J. Rokas. 

L. Kovalevskienės nuotr.

3 komantarai (-ų)

  1. O man nepatiko Ignalinos kultūros vadovės požiūris į meno žmones. Pagal ją kultūros darbuotojų pasitraukimas būriais iš darbo – ”maža problema’’, eina ir tegul eina. Mat ateina nauji žmonės ir nuo to lengviau ir net geriau, aukštesnė kultūros kokybė… Apgailėtinas požiūris į kultūros veikėjus, matyt dėl to ir vyksta tai kas vyksta.

  2. Košmaras… Gerai kad dar šio laikraščio valdžia nesugebėjo uždaryti, nors Jonui ir teismais grasino ir kitais būdais žlugdė. Visi tik dreba ir bijo žodį prieš pasakyti. Dabar tokia mada visur. Pabandykit pasakyti kitokią nuomonę nei reikia valdžiažmogiams tuoj apkaltins psichinės sveikatos stoka, o jei galės ir sužlugdys. Esam laisvi savo laisvėje.

  3. Palaikau šitą nuomonę,nes tai tikra tiesa-o Jonas- vienintelis žmogus šiame krašte,kuris sako tiesą i akis,Daugiau tokių mažai-prisitaikėliai ir užpakalius valdžiai laižantys,Jonai -būk stiprus ir teisingasDievas už tai atlygins


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.