Skip to content

Katalikiškos bendruomenės ugdo Lietuvos ateitį

Sigita TELYČĖNAITĖ

Žaidimas ir buvimas kartu – vaikui daug svarbesni nei šimtai pasakytų žodžių – teigia didelę pedagoginę patirtį su jaunimu turintis, Darželiuose įsikūrusios katalikiškos bendruomenės „Kelias“ vadovas Gintautas MACKONIS, kurio pasišventimas švietėjiškai veiklai paremtas giliomis įžvalgomis ir nuolatinėmis studijomis. Be tuometiniame Kauno politechnikos institute įgyto inžinieriaus diplomo, visi kiti išsilavinimą liudijantys dokumentai – susiję su pedagogika – tikybos mokytojas, Šiaulių ir Glazgo universitetų absolventas, humanistinės pedagogikos specialistas. Taigi, „ne iš piršto laužta“ Gintauto pedagoginė patirtis ir gebėjimas auklėti Lietuvai jauną žmogų. 

Praeitą savaitgalį Darželiuose organizuota kelių parų vaikų stovykla, kurioje dalyvavo moksleiviai, tėveliai ir mokytojai. Kaune veikiančios Valdorfo mokyklos antrokai, kurioje vaiko ugdymas vyksta, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi, atvyko plėsti savo suvokimo apie Aukščiausio veikimą mūsų gyvenime.

„Įdomu stebėti atvykusius vaikus. Gamtoje, kurioje tiek daug čiulbesio, žydėjimo ir kitokio grožio, moksleiviai visai kitaip atsiveria, renkasi bendravimo formas. Giliau pažvelgus į užsiėmimus, jau dalinai galima suprasti jų dvasines paskirtis, pašaukimus, talentus.

Po patyrimų gamtoje, kur džiaugiamasi rasta sraige ar atskridusiu paukščiu, susibėgame maldelei – skaitome parinktą Šv. Rašto ištrauką, dalinamės liudijimais apie Dievo veikimą tarpusavio santykiuose, lankome Marijos kalnelį. Vaikai džiugiai susipažįsta su pranciškoniška aplinka, nes tik per džiugų bendravimą atsiveria kelias į vaiko širdį. Geriausia, kai tokios stovyklos trunka kelias dienas, nes nuo ilgesnių užsiėmimų vaikai pavargsta, išsikrauna.

Daugelis veikiančių Lietuvoje katalikiškų bendruomenių, dienos centrų, dabar remiasi Gerojo Ganytojo pedagogine praktika, kurioje vaikai ir jaunimas ugdomi, remiantis Aukščiausio pažinimu. 

Vaikas, kaip ir bet kuris augalas, pasėjus auga. Geram derliui visada specialiai ruošiama dirva, viskas prasideda šeimoje – vyro ir žmonos teisinguose santykiuose ir suvokime, kaip užauginti savo atžalas. Deja, ne visi tėvai turi reikiamos informacijos ir praktinės patirties vaiko ugdymui. Tokiems gali pagelbėti dienos centrai, panašios į mūsų bendruomenės, specialistai, sugebantys atrinkti, kokių „vitaminų“ stinga jų augančiam žmogui.

Tikėjimas – auklėjimo ir ugdymo pagrindas, siekiant doros suvokimo, atsakingumo, kantrybės, gilesnio kūrybinių laisvių spektro. Be tikėjimo vaikas auga „sausas“, nerandantis buvimo prasmės.

Matydamas dabartinių parlamentarų veiklą, visišką nesupratimą, kokia informacija iš valdžios pozicijos „sėjama“ jaunos kartos žmogui, stebiuosi esama situacija. Į Seimą patenkantys kandidatai neatliepia tautos lūkesčių, neregi Lietuvos ateities, jiems stinga elementaraus išsilavinimo ir gyvenimo suvokimo.

Ateitis – vaikuose, kurią, pažeidžiant visatos dėsnius, mėginama nukreipti, transformuoti į vaikų auklėjimą vienalytėse porose. Kaip galima įteisinti, įvardijant norma, liguistas sampratas ir tokį gyvenimo būdą?..

Ilgametės pedagoginės praktikos įrodė, kad tvirčiausios asmenybės užauginamos pilnavertėje šeimoje, kur tėvas ir motina dalinasi visa savo meile ir gyvenimo patirtimi su savo atžalomis, kur visuminasi dviejų lyčių auklėjimas ir nesvetimas Aukščiausio pažinimas. 

Mūsų valstybė privalo daugiau remti daugiavaikes šeimas, jaunimą, privalo „rasti“ įstatymų formuluotes, kuriose jaunas žmogus nebūtų tremiamas iš gimtinės, o gautų visapusišką atramą, gyvenimo pagrindą čia, Lietuvoje. 

 Ateitis – vaikuose, todėl privalome ruošti sau pamainą. Toks būties dėsnis. Daugelis geidžiame regėti daugiau šviesos ir gėrio visuomenėje, valstybėje, pasaulyje. Kiek jo bus, priklausys nuo mūsų visų pastangų ir konkretaus darbo. Pedagoginė veikla – tai sritis, kurioje ypač dabar svarbu neapleisti būsimo derliaus dirvos. Ką pasėsime – tą pjausime. 

„Leiskite mažutėliams ateiti pas mane. Tokių yra Dievo karalystė“, – sakoma Šv. Rašte. Sąmonėdami vaiko kryptimi, daugelis pedagogų atrandame patys save, įsikuriame Jo karalystėje. Tuomet mūsų auklėtiniai daug atiduoda mums, o mes – jiems ir tuomet stebuklai vyksta čia ir dabar, per grįžtamąjį ryšį“, – dalinasi patirtimi katalikiškos bendruomenės vadovas.

Nuotraukos iš G. Mackonio asmeninio albumo.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.