Vis dažniau į redakciją skambina laikraščio skaitytojai, kurių retorikoje skamba nusivylimo ir nevilties žodžiai, skirti valstybei ir atskiroms institucijoms. Kodėl Lietuvoje nėra teisybės – pagrindinis ir dažniausiai užduodamas klausimas mums, rašantiems.
O, jei tik būtume įvaldę stebuklingą lazdelę, o ne varganą plunksną, nuoširdžiai padėtume daugeliui patirtoje bėdoje ar neteisybės išgyvenimuos, bet, deja… Esame ne auksinės plunksnos savininkai.
Norisi reziumuoti išgirstas įvairias nuomones, kuriose kalbama apie mūsų socialinio, ekonominio, dvasinio gyvenimo sritis. Kritikos jėga nepriklauso nei konkrečiai partijai, nei jokioms šaukiančioms mažumoms.
Rajono gyventojas, labai retai važiuojantis viešuoju trasportu, stebėjosi Ignalinos autobusų parko vairuotojo elgesiu, kuris visai nesisveikino su įlipančiais keleiviais ir neatsiliepinėjo į jų pasisveikinimus. Pasak skambinusio vyriškio, kiek laiko minėtas asmuo galėtų dirbti didžiųjų Lietuvos miestų keleivių vežimo įmonėse? Tokie vietinės „kultūros“ proveržiai itin pastebimi atvykstančių turistų, vasarą keliaujančių Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutais.
Į redakciją skambinusi ignalinietė Birutė teigė apie nudistų pliažo beprasmybes tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje. Nejau valdžia neturi kur tikslingiau ir moraliai vertingiau investuoti lėšų? Kodėl lytinės orientacijos klausimų sprendimas užima pagrindinį diskusijų laiką Seimo išrinktųjų gretose?.. Kokios kompetencijos žmones mes išsirinkome į valdžią, jei visi strateginiai planai įgyvendinami praskolinant valstybę?..
Panašaus turinio klausimus užduoda ne vienas pilietis, bet redakcijos kolektyvas pajėgus tik išklausyti vaitojimus apie nenusakomą kainų šuolį, įsisenėjusią korupciją ir kitas, globaliomis tampančias problemas. Teisybė prasilenkia su tikrove smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų žemės nuomos sprendimuose, išgyvenimo, konkurencijos ir vienadienės naudos dalykai toliau dominuoja kasdienybėje, vesdami žmogiškąją moralę į aklavietę.
Kodėl Lietuvoje nėra teisybės ir iš vieno sovietinio kraštutinumo krentame į tai, kas blogiausia Europoje ir laisvame pasaulyje? – klausia mūsų skambinantys. Kodėl jaunas specialistas negauna apčiuopiamos valstybės paramos, suteikiančios pasirinkimo laisvę gyventi Tevynėjė ir gerinti demografinį rodiklį savo atžalomis, bet aukščiausiuose sluoksniuose kovojama už jo laisvę legaliems narkotikams ir kitokiems abejotiniems privalumams…
Kodėl Lietuvoje tiek nusivylusių ir piktų žmonių? – dažnai girdimas retorinis klausimas, kurio atsakymą galėtume perskaityti jau teksto pavadinime, bet dabar pažvelkime kiekvienas į save. Kiek teisybės yra mūsų santykyje su aplinka, kokiais doros ir teisingumo kriterijais vadovaujamės kasdienybėje, tokia – visuma ir visas didelis vaizdas, kuriuo brendame ir sovietmečio ideologijos, neturėdami moralinės pusiausvyros, stabilių vertybių ir ilgalaikių pasekmių suvokimo.
1 komentaras
Redakcijos kolektyvas pajėgus tik išklausyti . Klausimų yra daug.
Atsakymas galėtų būti popiežiaus katechezėje: „Dvasinės nejautros sindromas yra labai paplitęs mūsų visuomenėje. Žmonės gyvena amžinos jaunystės iliuzija ir nesuvokia, kad tai iliuzija. Žmonės nesuvokia , kad iš jų atimtas jautrumas. Jei žmogus praranda lytėjimo ar skonio pojūtį, tai jis iškarto supranta. Tuo tarpu praradus sielos jautrumą galima ilgai to nepastebėti. Ir tai yra susiję ne tik su tikėjimu į Dievą ar požiūriu į religiją. Dvasinio jautrumo netekimas reškia užuojautos ir gailesčio , gėdos ir sąžinės priekaištų, ištikimybės ir atsidavimo, švelnumo ir garbės, atsakomybės už save ir kitus praradimą.”
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!