Esu ne kartą rašęs, kad mūsų regionas labai nepalankus egzotinių, pagal S. Obelevičių, modernių floros atstovų auginimui atvirame grunte. Nežiūrint, kad esame nepalankioje klimatinėje juostoje, pas ne vieną kolekcionierių jau auga plunksnalapis lekėčius, penkiaskiautė akebija, gausiažiedis žilakrūmis (gumija), ožerškis (godži), tulpmedis, ginkmedis ir kiti egzotiniai augalai. Jeigu reikėtų paminėti, kiek mūsų rinkoje pasirodo dekoratyvinių augalų, krūmų, gėlių – vargu ar pavyktų tai padaryti. Čia išvardinti augalai, kurie ne tik yra dekoratyvūs, bet ir veda valgomus vaisius, uogas. Šį kartą apie aziminas, kilusias iš Š. Amerikos tropinės ir vidutinio klimato regionų. 

Gentyje – 8 rūšys, iš kurių labiausiai vertinama triskiautė azimina, toliausiai į šiaurę auganti Kanadoje,  Ontario provincijoje. Visos kitos rūšys auga tropinėje JAV dalyje. Yra ir tarprūšinių sukurtų hibridų. Tai nuo 2 iki 12 m aukščio krūmas, medis. Vaisiai sveria nuo 20 iki 400 g, pradžioje žali, o prinokę yra nuo geltonos iki rudos spalvos, forma panašūs į papajos vaisius, skonis bananų ar mangų. Buvo labai mėgstami indėnų, jų skonis patiko JAV prezidentams. Georgui Washingtonui aziminos buvo mėgstamas desertas, o Thomas  Jeffersonas augino jas savo fazendoje. 

Mūsų regione turėtų normaliai augti, nes ištveria šaltį iki 25–28 laipsnių. Savidulkė veislė SUNFLOWER ištveria net -28 -30 C šaltį. Pražįsta prieš skleidžiantis lapams gegužę, žiedai sodriai raudonos arba violetinės spalvos, 3–5 cm skersmens, vaisiai prinoksta spalį. Mėgsta saulėtą vietą, dirva turi būti derlinga, vidutiniškai drėgna, gali būti truputį rūgštoka. Galima auginti vazone, balkone. Tikiu, kad tokį egzotą daugeliui norėtus turėti savo aplinkoje.