Skip to content

Kraštietės Elvyros gėlynais ir gamtos fotografijomis žavisi daugelis 

Lina RAGINYTĖ

Net ir tie, kurie visai nežiūri televizijos, bent retkarčiais užmeta akį vakarais paklausyti Naglio Šulijos orų prognozės ir pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, kuriuos fiksuoja šalies mėgėjai. Bene kasdien įsijungę orų prognozę, galime išvysti ir kraštietės Elvyros Ivanauskienės fotografijų. Nors šalia pavardės rašoma Ignalina, niekas negalėjo atsakyti, kur gi toji moteris yra. Į pagalbą pasitelkėme bendrapavardę Danutę Ivanauskienę. Nesuklydome. Ji padėjo susisiekti su kuklia, bet nepaprasta Elvyra, gyvenančia Švedriškėje, Kazitiškio sen. Apie fotografijas dar pakalbėsime, o dabar – apie stebuklingus Elvyros gėlynus, kurie padėjo moteriai tapti ir konkursų nugalėtoja. Daugelį gražių Elvyros minčių užfiksavo ją „globojančios“ TV3 komandos narė Urtė Paulauskaitė. 

Užaugusi viename Ignalinos rajono kampe, Elvyra po vestuvių kartu su vyru persikėlė į kitą rajono kraštą, kuriame gyvena iki šiol. Aplink šeimos namus – laukai, miškai – tikrų tikriausia gamta. Svečiuose retkarčiais ją aplanko ir gyvūnai bei paukščiai. 

Vis dėlto, labiausiai E. Ivanauskienės namuose daugelį žavi kuo puikiausias ir gražiausias gėlynas. Pasidalindama jo nuotraukomis, moteris socialiniame tinkle Facebook sulaukia ne tik pagyrų, tačiau žmonės neretai prašo ir jos patarimų. „Kai atsikraustėme į namą, pradėjau užsiiminėti gėlių sodinimu. Tačiau tais laikais man nelabai sekdavosi, vis bandydavau, bet niekas neprigydavo. O tuo labiau, kad prieš trisdešimt metų nebuvo tiek pirkti augalų, kiek dabar, tad kažką pati pasisodindavau, o kažką turguje nusipirkdavau. Dabar kartkartėmis irgi vis kažką naujesnio bandau, bet ne viskas mūsų kraštuose augti nori: galbūt neatitinka sąlygų, per šalta. Jeigu viskas būtų augę nuo pat pradžių, tai tikriausiai gal koks hektaras jau ir būtų augalų“, – nusišypso Elvyra. 

Moteris pasakoja, kad savo kieme yra bandžiusi auginti ne tik gėles, tačiau ir įvairiausius dekoratyvinius medelius, spygliuočius, lapuočius, tačiau, deja, bet šie niekaip neprigijo. 

 „Manęs dažnai klausia grupėse, kuomet pasidalinu nuotrauka, kada pradėjau auginti ir kiek laiko yra mano gėlynui. Niekada negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą, kadangi visas darbas vyksta tiek, kiek čia gyvename. Žinoma, viskas keičiasi – kas man buvo gražu anksčiau, tai po kelių metų man pasidaro nebegražu ir aš viską pertvarkau, pakeičiu.“ 

Labiausiai ignalinietei patinka auginti žemaūgius, šliaužiančius, pavasarinius augalus. Tačiau, gėlyne žydi ir lelijos, kurios kartais, kaip pasakoja Elvyra, tenka griežčiau aptvarkyti. „Kai užauga lelijos, po žydėjimo nebebūna tokios dekoratyvios, tad visada jas pakerpu. Nors, pagal taisykles reikėtų kirpti kiek vėliau, tačiau aš niekada neiškenčiu ir apkerpu anksčiau laiko. Be to, šiemet mane nuvylė ir tulpės, kadangi dėl šalnų, šalto oro nušalo. Visų jų apdengti nepavyksta, tad tik vienintelę margą pražydusią išsaugojau, nes būtų buvę gaila ją prarasti. Viskas šiemet žydi skurdžiau, bet daugelis skundžiasi dėl to paties, galbūt kalti šalti orai, vandens trūkumas, nors ir laistau“, – atsidūsta E. Ivanauskienė. 

Savo namų aplinkoje moteris augina ne tik gėles ir dekoratyvinius augalus, tačiau ir turi didelį daržą, kuriame auga uogos, įvairiausios daržovės. Taip pat prižiūri ir šiltnamį, kuriame auga šiųmetis pomidorų ir agurkų derlius. Iš meilės augalams, moteris prieš kelerius metus atrado ir dar vieną, seniai pamirštą pomėgį – fotografiją. „Dabar ji man taip pat atima laiko, kadangi vis norisi į gamtą išeiti. Vyras paveža dažnai, o ir nuotraukas į TV orus nusiunčiu Nagliui Šulijai“, – nusijuokia pridurdama Elvyra. 

Pašnekovė teigia, kad fotografija jai patiko nuo pat vaikystės, kuomet pasitvėrusi seną fotoaparatą į rankas, ji fotografuodavo save veidrodyje. Laikui bėgant, ignalinietė savo gėlynus ir jų grožį įamžindavo telefono kamera, o gavusi fotoaparatą, pradėjo vis dažniau pasižvalgyti į ją supančią gamtą. „Fotografuodavau vis dažniau gamtą ir draugės mane paskatino nusiųsti nuotraukas N. Šulijai, kad parodytų per TV orus. Pabandžiau, bet reikėjo turėti kantrybės, nes visus metus vis siunčiau, siunčiau ir niekas neparodydavo. Galiausiai, praėjus metams, mano kadrus parodė. 

Dabar mane labai traukia gamta, vis ir dairausi, kada koks gražesnis dangus, kur kokį augalėlį jau bus pamatyti galima. Prie ežerų gyvename, gražūs saulėlydžiai, saulėtekiai, bet va, esu miegalė, tai sunku ryte atsikelti, nors ir norėčiau gražų saulėtekį užfiksuoti“, – nusišypso E. Ivanauskienė. 

Pasiteiravus, iš kur pati semiasi įkvėpimo, derindama šalia augančias gėles, moteris atvirauja, kad „kaip šauna į galvą, taip ir būna“. Visgi, Elvyra pripažįsta, kad nusipirkusi naują augalą, ji kelias dienas vis vaikšto po kiemą ir suka galvą, kur čia jį reikės pasodinti: „Pradedi dirbti, ravėti, laistyti ir tada atsiranda įkvėpimas, kur jį sodinti, kur jam vieta. Man labai patinka hortenzijos, kurių prieš tai turėjau vos keturias, o praėjusią vasarą nusipirkau dar tiek pati. Šiuo metu jos auga po truputį, o gražios bus iki pat rudens.“ 

Pašnekovė pasakoja, kad dažniausiai patarimų iš kitų semiasi skaitydama apželdinimo specialistų rekomendacijas. Jų klausyti ji ragina ir kitus. 

„Kartais ir po grupių komentarais pasižiūriu, kas ką rekomenduoja, bet būna, kad taip pataria, jog nusivažiuoja kartais į lankas (nusijuokia). Ir pati negalėčiau duoti patarimo, nes kiekvienam yra pagal save. Galbūt yra tik viena mano pačios klaida, kurios siūlyčiau ir kitiems nedaryti, tai mažiau sodinti spygliuočių. Galvojau, kad tujos bus visada žaliuojantys medžiai, bet jų šaknys paviršinės, visur jų pas mus prisodinta, tai į save sutraukia visą žemę. Vargas didžiulis, niekas aplinkui nebeauga, tad, jeigu norite jas sodinti, geriau kuo toliau nuo gėlyno, nes tujos viską sugadina, žudo“, – įspėja nuo savęs Elvyra. 

E. Ivanauskienės nuotr. 

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.