Skip to content

Ar mes sporte turime jaunų supertalentų?

Pranas ZUBRICKAS

Nežiūrint, kad pasaulyje neramūs laikai, vyksta žūtbūtinė kova tarp demokratinio ir autokratinio, diktatūrinio pasaulio, bet gyvenimas nesustoja, taip pat ir sportinis. Seniai nematėme tokios intrigos mūsų krepšinyje, kur ilgus dešimtmečius dominavo Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“, dabar net sąlyginai mažų miestų, kaip Jonavos, Pasvalio, Alytaus komandos su dešimtimis kartų mažesniu biudžetu nugali krepšinio grandus, jau nekalbant apie Panevėžio, Šiaulių ar Klaipėdos miestų komandas. Bet šįkart apie jauniausius būsimus ir jau esančius supertalentus.  

Sporte jau senokai prasidėjo jaunėjimo procesas, ypač kai kuriose sporto šakose, kaip sportinė gimnastika, plaukimas (mūsų plaukikė Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione būdama 15 metų), dailusis čiuožimas. Per visą Lietuvos sporto istoriją be R. Meilutytės, kaip labai ankstyvą žvaigždę, išskirčiau Arvydą Sabonį, kuris 17 metų jau karaliavo krepšinyje ir jei ne anksti patirta trauma, manau, jis turėjo galimybę tapti vienu geriausių visų laikų centro žaidėju. 

Dabartiniu metu mūsų krepšinio padangėje yra didelė tikimybė, kad turėsime labai talentingą krepšininką 17-metį M. Buzelį. Bet tai dar būsima, jei nieko blogo neatsitiks, žvaigždė. Ne veltui paminėjau, kad gali kas blogo nutikti, nes šiuolaikinis krepšinis tampa vis labiau jėgos kova, kur tikimybė patirti rimtų traumų labai didelė. Bet jeigu apie M. Buzelį galima kalbėti, kaip apie būsimą krepšinio supertalentą, tai jau dabar turime  nepaprastai talentingą sportininką, disko metiką, dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnų Mykolą Alekną, kuriam tik 19 metų, o diską skraidina jau netoli 70-ties metrų (68,73 m). Nenustebčiau, jei M. Alekna pirmiau įveiks didmeistrišką 70 metrų ribą, nei A. Gudžius, kur Mykolas turi 12 metų amžiaus pranašumą. Disko metikui brandžiausi metai yra apie 28–30 metų. Visų laikų geriausias JAV disko metikas A. Orteris savo asmeninį rekordą pasiekė būdamas 43-ejų (69,47 m), prieš tai laimėjęs paeiliui keturias olimpiadas (1956, 1960, 1964 ir 1968 metais). Jei ne šiemet, tai kitais metais Mykolas tikrai turėtų mesti diską už 70 m ribos. Mąstau, kokį maksimalų rezultatą gali jis pasiekti per savo karjerą, manau – 72–73 m realiai įmanomi. O pagerinti J. Šulto pasaulio rekordą (74,07 m) irgi įmanoma, bet galvoju, kad realiausiai tai padaryti gali milžinas iš Slovėnijos Kr. Čechas (206 cm). Anksčiau tikėjau, kad pasaulio rekordą įmanoma pagerinti ukrainiečiui, fantastinių duomenų atletui M. Nesterenkai (209 cm). 

Disko metikui didelės įtakos turi ir oro sąlygos, kurios gali pridėti arba atimti vieną kitą metrą. Prisimenu, kaip dar mokykloje, paskutinėje klasėje, be krepšinio treniravausi ir disko metime, rutulio stūmime. Ruošiantis moksleivių respublikinio krepšinio turnyro pusfinalio varžyboms, labai daug dėmesio skyriau šuolio iš vietos pailginimui ir kurį laiką lengvosios atletikos rungtis buvau apleidęs. Turėjau savo mini stadioną prie Jūros upės. Disko „sektorių“ kaskart tolindavau, nuo pradinės ribos, pakrantėje augančių alksnių, buvau nutolęs per 40 metrų. Prisimenu, kai atėjęs po ilgo nesitreniravimo ir pučiant stipriam priešiniam vėjui, diską pirmu metimu per alksnių viršūnes nuskraidinau už 45 m. Nubėgęs pažiūrėti, kur nusileido diskas, nei vietos, kur krito, nei disko neradau. Teko dar daug kartų ateiti ieškoti nuskridusio į „dausas“ disko, bet taip ir liko paslaptis kur jis prasmego.

Tarp kita ko, J. Šultas pasaulio rekordą pasiekė niekuomet iki to nemetęs disko už 70 m atžymos, net esant idealioms sąlygoms ir, ko gero, pavartojus „pastiprinančių“.  

Po kelių savaičių teko dalyvauti Žemaitijos zonos lengvosios atletikos varžybose, kur be disko treniruočių laimėjau ir disko, ir rutulio stūmimo rungtis. Galima sakyti, vien dėl to, kad buvo stipriai padirbėta, stiprinant kojų raumenis, nes metikams kojos ne mažiau svarbios, nei rankų ilgis ar pečių juostos raumenys. Aš visą laiką stebiu lengvosios atletikos rungtis, ypač metimus, šuolius, bėgimo rungtis. Ir dabar mintyse matau disko metikų A. Baltušniko, V. Jaro, R. Uarto, V. Kidyko, J. Šinkūno (kilusio iš mūsų rajono, Dūdų k.), V. Aleknos, A. Gudžiaus pasirodymus ir, žinoma, dabar bus nepaprastai įdomu stebėti Andriaus ir jaunojo Mykolo dvikovas. Norėtųsi, kad jie sėkmingai dalyvautų pasaulio čempionate, kuris liepą vyks JAV, rimtai pasiruoštų Paryžiaus olimpiadai. Tikiu, kad abiejų diskininkų „tandemas“ pratęs gilias mūsų disko metikų tradicijas, ko negalima pasakyti apie rutulio stūmikus. 

Jeigu praeityje turėjome rutulio stūmikų, kurių rezultatai buvo daugiau nei 20 m (R. Plungė, S. Kleiza), o D. Stukonio 1985 m. pasiekto 21,10 m rezultato kol kas niekas net ir susapnuoti neturi šansų. Nėra kam net 19 m ribos pasiekti. Mane liūdina, kad daug būsimų talentų nueina ne į lengvąją atletiką, o į krepšinį. Manau, kad krepšininkas J. Jucikas tikrai galėjo būti geru disko metiku, jį laidyti bent už 65 m. Bet kaip gali lyginti algas krepšinyje ir lengvojoje atletikoje. Net būdamas pasaulio diskininkų dešimtuke, mažiau uždirbsi, nei krepšinyje, nepatekdamas net tarp tūkstančio geriausių pasaulio žaidėjų. O lengvoji atletika laikoma visų sporto šakų karaliene. Esu rašęs, kad daugelio mūsų lengvaatlečių dabartiniai rezultatai atskirose rungtyse  neprilygsta daugiau nei prieš pusšimtį metų pasiektų mūsų sportininkų rezultatams. 

Tarp jaunų sportininkų dar reikia pažymėti boksininkę G. Stonkutę, tapusią pasaulio čempione, kol kas vienintelę po nepriklausomybės tarp mėgėjų vyrų ir moterų, nors praeityje mūsų vyrai boksininkai labai garsino Lietuvą, pradedant A. Šociku, olimpiniu čempionu D. Pozniaku, olimpiniais vicečempionais  R. Tamuliu, J. Čepuliu, Europos čempionu J. Juocevičiu ir kitais. 

Mūsų teniso padangėje atsirado nemažai jaunų tenisininkų, atrodo perspektyvių, bet kol kas jie kapanojasi  tik tūkstantuko reitinguose, kai panašaus amžiaus kitų šalių jaunuoliai taikosi net į pirmąsias vietas tarp žymiausių „grandų“. Tai ispanas C. Alkarazas, italas J. Sineris, danas H. Riunė, norvegas C. Ruudas, kanadietis F. A. Aliassime. Tiesa, šiokį tokį pasiekimą galima laikyti E. Butvilo rezultatą jaunių dvejeto varžybose. 

Baigiant pasakojimą apie jaunuosius talentus, negaliu nepaminėti paties jauniausio pasaulio čempiono ir rekordininko sunkumų kilnojime – bulgaro N. Suleimanovo, vėliau priėmusio Turkijos pilietybę, kuris jau nuo 14 m mušė visus jaunių, vėliau ir suaugusių rekordus, o iš viso pasiekė 46 vyrų pasaulio rekordus, turėjo galimybę laimėti 4 olimpiadas, bet dėl soc. lagerio šalių olimpiados boikoto (taip pat ir Bulgarijos), negalėjo dalyvauti Los Andželo (1984) olimpiadoje. Jis, sverdamas tik 60 kg, iškėlė 190 kg štangą. Niekas iki šiol pasaulyje nėra kėlęs 3 kartus daugiau už savo svorį plius dar 10 kg. 

Keletas minčių krepšinio tema. Lietuvos čempionatą laimėjo (bet ne nugalėjo) Vilniaus „Rytas“, rezultatu 4:1 įveikęs Panevėžio „Lietkabelį“. Daugelis krepšinio fanų sutiks, kad turėjo būti sužaistos 7 varžybos.  Panevėžiečiai  pralaimėjo du kartus laimėtas varžybas, kur pačios žemiausios lygos treneris neatleistų už tokias elementarias klaidas, kokias padarė „Lietkabelio“ žaidėjai paskutinėmis sekundėmis, jau nekalbant apie tragiškai žemą baudų realizavimą (kas irgi neatleistina) per visus finalinius susitikimus. 

Nesibaigia mūsų futbolo rinktinės „fantastiški“ rezultatai, žaidžiant tarptautiniuose turnyruose, atrankose. Esu ne kartą rašęs, kad reikia suspenduoti mūsų rinktinės žaidimą tarptautinėse varžybose, kol elementariai nebus išmokta žaisti. Gaila man ignaliniečio P. Golubicko. Reikia bent, kad rinktinėje pusė žaidėjų būtų  aukštesnio lygio, kad galėtų varžytis bent su žemesnio lygio šalių komandomis. Negalima finansuoti, remti iš valstybės lėšų tokias komandines sporto šakas, kurios neturi realių šansų pretenduoti pasaulio šalių reitinguose į 50-ką, o Europoje – į šalių 20-ką.

Taigi matome, kad pasaulyje sportininkų amžius vis jaunėja, neretai tapdami laimėtojais ir tarp suaugusiųjų. Todėl, kad vaikai yra tiesiog verčiami treniruotis jau nuo 2–3 metų. Pagaliau, pasaulio dailiojo čiuožimo  federacija stambiose tarptautinėse varžybose leis dalyvauti nuo 17 metų, o ne nuo 15 metų, kaip dabar. Matyt vėliau seks amžiaus cenzą didinti ir plaukimo sportininkams.

Mūsų rajone vis daugiau rengiama stambių tarptautinių varžybų (automobilių ralių, kalnų dviračių, triatlono).  Gerai būtų, kad  lygiagrečiai su varžybų organizavimu, mūsų rajono sportininkams būtų sudarytos sąlygos  siekti aukštų rezultatų plaukime bei savo tradicinėse sporto šakose – slidinėjime, biatlone. 

Interneto nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.