Skip to content

Klasikos paieškos MENO BANGŲ kelionėje

Sigita TELYČĖNAITĖ

Rašytoja Gintarė Adomaitytė subtiliai ir kantriai dovanoja mūsų krašto žmonėms gilaus meno ir aukštos kultūros pamokas. Tarsi lengvu plunksnos brūkšelėjimu kūrėja toliau rašo amžinosios klasikos dienoraštį ignaliniečiams. Šią vasarą VšĮ MENO BANGOS kūrėjus pakvietė į penktąją rezidenciją – IGNALINOS GELMĖS, kurios pagrindiniai tikslai skleisti giliąją kultūrą, suprantamą įvairaus meno gerbėjams, pasiilgusiems į klasiką besiremiančių kūrinių. 

Tradiciškai, birželio 15 d., kūrybiniam procesui rezidentai susirinko į „Saulėtekio“ kaimo turizmo sodybą. Kaip ir ankstesnėse rezidencijose vyksta meno sklaida rajono gyventojams. Kūrėjų apsilankymų sulaukė menų gerbėjai Linkmenyse, Ceikiniuose ir Vidiškėse, o Didžiasalio ,Ryto“ gimnazijoje vyko pamoka ,,Ar verta versti“, vadovaujama dviejų patyrusių vertėjų – Indrės Klimkaitės (vokiečių kalba) ir Jonės Ramunytės (prancūzų kalba).

Knygų vertimų ypatumais dalintasi Linkmenyse

Linkmenų bibliotekos filiale su savo gerbėjais ir interesantais susitiko žinomos vertėjos Indrė Klimkaitė ir Jonė Ramunytė. Renginį moderavusi rašytoja Gintarė Adomaitytė, vadovaudamasi asmenine patirtimi, jas įvardijo tikru „brendu“ vertėjų gretose, asmenybėmis, kurių verstomis knygomis pasikliauja pati. 

Linkmeniškiams pristatyti ryškiausi vertėjų darbai, apie kuriuos mintimis ir vertimų ypatumais dalinosi rezidencijos viešnios. I. Klimkaitė susirinkusius supažindino su jos versta garsios vokiečių rašytojos Mirjam Pressler knyga „Natanas ir jo vaikai“. Pirmiausia, vertėjai gilų įspūdį paliko autorės asmenybė, kuri, 

 prieš tapdama rašytoja išbandė įvairias profesijas – nuo taksistės iki džinsų pardavėjos; savanoriavo Izraelyje, viena užaugino tris dukras. Jos dėka vokiškai kalbančios šalys susipažino su Anos Frank dienoraščiu. 

„Natanas ir jo vaikai“ – romanas jaunimui apie religijų įvairovę ir taikų jų sugyvenimą, sukurtas remiantis garsiąja G. E. Lessingo drama „Natanas Išmintingasis“ – pasakojo I. Klimkaitė. 

Vertėja iš prancūzų kalbos Jonė Ramunytė pristatė P. Claudelio romaną „Brodekas“. Jos versta knyga sulaukė didelio dėmesio skaitytojų gretose ir buvusioje Vilniaus Knygų mugėje. Gilesnio vertėjos žvilgsnio nusipelnė ne knygos autorius, o pagrindinis veikėjas Brodekas, kurio likimas ir paties laikmečio tragizmas skaitytojui žadina įvairius išgyvenimus, jausmus ir vertinimus.     „Aš vadinuosi Brodekas, ir aš čia niekuo dėtas. Turiu tai pasakyti. Reikia, kad visi tai žinotų“, – šiais mistiškais žodžiais pradėdamas pasakojimą P. Claudelis skaitytoją nukelia į atokų ir nedidelį kaimelį, esantį niekam nežinomoje vietovėje. Čia Brodekas, vienas iš miestelio gyventojų, yra įpareigojamas vietos bendruomenės parašyti raportą. Savotiška ataskaita, kurioje be skrupulų turėtų būti išdėstyta tik tiesa, turėtų tapti tarsi nuodėmių atleidimo raštu, pateisinančiu žiaurų vietos gyventojų elgesį, kai jie negailestingai pasielgia su į jų kaimelį atvykusiu svetimšaliu Anderer, kuris išties visiems daugiau kėlė klausimų, nei pritapo prie nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir praeityje paliktų skaudžių bendruomenės išgyvenimų“ – tai ištrauka, kuria P. Claudelio romaną „Brodekas“ linkmeniškiams pristatė žinoma vertėja J. Ramunytė.

 Viešnios susirinkusiems pasakojo apie vertėjos darbo namuose ypatumus, charakterio savybes, reikalingas tokiai veiklai. Tiek Indrė, tiek ir Jonė vertėjomis tapo jau įgijusios kitokias specialybes, bet, gilindamosios į pasirinktas kalbas, atrado naujas galimybes, darbus, sėkmę, vainikuojančią kruopštaus triūso valandas. 

Bendravimo akimirkos su kūrėjomis praskriejo lengvai ir greitai, nuvilnijo meno bangomis į kiekvieno klausytojo širdį, kažkam palikdamos trapios šviesos spindulį, kažkam – gilesnius būties apmąstymus. Svarbiausia – paliko pėdsaką, kaip sielos prisilietimą prie aukštesnio, gilesnio… 

Autorės nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.