Skip to content

Pernai 68 politikai ir jų sutuoktiniai valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę

Žodžio laisvė socialdemokratinėje Ignalinoje.

MI informacija

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2021 m. Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129). Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais, rodo pirkimų duomenys atnaujintoje žiniasklaidos stebėsenos svetainėje STIRNA.info. Iš viso šalyje pernai veikė 1058 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros.

Žiniasklaidos priemones valdė 7 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, po 6 Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovus, 5 Darbo partijos, 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir 3 Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai bei po 1 partijos „Tvarka ir Teisingumas“, Lietuvos liaudies partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovą.

Su žiniasklaida buvo susiję 8 Seimo nariai, 12 tarybos narių iš Ignalinos, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių, 1 savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, 1 europarlamentaras, 1 viceministras bei 37 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų. Žiniasklaidos priemones taip pat valdė 9 sutuoktinių asmenų, kurie 2021 m. užėmė savivaldybės tarybos (5), Seimo nario (3) ir valstybės tarnautojo (1) pareigas. 

2015 m. sausio – 2021 m. birželio mėn. 6,4 proc. (1,6 mln. eurų) visų savivaldybių lėšų, skirtų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti, buvo skirta 32 su politikais susijusioms įmonėms bei įstaigoms. O 8 proc. ministerijų išleistų viešinimo lėšų nukeliavo 12 su politikais susijusių įmonių bei įstaigų. 

Iš viso minėtu laikotarpiu viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti. Daugiau nei dešimtadalį (25,4 mln. eurų iš 237,3 mln. eurų) visų viešinimo ir informavimo pirkimų vertės sudarė savivaldybių vykdyti pirkimai. 

Trys savivaldybės išleido beveik pusę (44,7 proc. arba 11,3 mln. eurų) visų savivaldybių viešinimui skirtų lėšų. Daugiausiai viešinimo bei informavimo paslaugoms išleido Vilniaus rajono (4,8 mln. eurų, 29 sutartys), Kauno miesto (4,3 mln. eurų, 83 sutartys) ir Vilniaus miesto savivaldybės (2,2 mln. eurų, 124 sutartys).  

Trys su politikais susiję tiekėjai laimėjo 60 proc. visų pirkimų, sudarytų su įmonėmis, turinčiomis sąsają su politikais, vertės. Didžiausi savivaldybių tiekėjai, pagal sutarčių vertę, turintys sąsajų su politikais: UAB „REJSPA“ (614,9 tūkst. eurų, 10 sutarčių), VšĮ Alytaus regioninė televizija (208 tūkst. eurų, 14 sutarčių), UAB „Dzūkų žinios“ (141 tūkst. eurų, 14 sutarčių). 

Žodžio laisvė socialdemokratinėje Ignalinoje.
Žodžio laisvė socialdemokratinėje Ignalinoje.

„Neblogai“ mokesčių mokėtojų pinigus savigyrai „tratina“ ir mūsų rajono savivaldybė. Kaip skelbiama, pernai ji „Utenos dienai“ (iš tiesų tai invazinei „Ignalinos dienai“, nes ji mūsų rajone neregistruota ir mokesčių į rajono biudžetą nemoka) sumokėjo 11 979 Eur, o 2022 metams sutartys pasirašytos… 108 900 Eur sumai, nors tas laikraštis nemokamai mėtomas kaimo parduotuvėse ir valdžios vyrų ir moterų spalvotos galvos puošia lauko būdeles ir kačių tualetui skirtas voneles.

„Labai norėčiau, kad visos savivaldybės žengtų dar vieną žingsnį didesnio skaidrumo link ir pradėtų skelbti savo svetainėse, kaip ir už kiek informuoja visuomenę apie savo veiklą. Taip pat labai svarbu, jog visas už mokesčių mokėtojų pinigus užsakytas turinys būtų aiškiai pažymėtas ir neklaidintų žmonių“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. 

Parengta pagal STIRNA.info

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.