Atrodytų – ko čia apie policinę valstybę šnekėti, kai teisingumo ministrė ponia Evelina Dobrowolska ragina sodinti kuo mažiau nusikaltėlių. „Laisvės“ partijos dovanojama laisvė. 

Čia ar tik ne ta pati Dobrowolska, kuri advokato egzamino neišlaikė? Šeštadienį vieną tokį kūrinį skaičiau. Jame herojus svarsto: advokatu tapti labai sunku, mokytis ir mokėti daug reikia, gal geriau eisiu į pastorius. Gyventų tas herojus Lietuvoje, sakytų: geriau eisiu į teisingumo ministrus.

Laisvės ir ramybės Lietuvoje E. Dobrowolska siūlo siekti, dažniau skiriant nusikaltėliams ne laisvės atėmimą, o kokią nors baudą, arba nuteisiant lygtinai. Girdi, kalėjimas nusikaltėlio neperauklėja. 

Bet ir šiaip jau turime: „berniukui“ dar nė 30, kitam – 25 nesukako, o teistumų – jau dvi dešimtys. Dvidešimt kartų teistas, bet nesodintas. Šiaip mėginta perauklėti. 

Kokioje nors Amerikoje jis būtų teistas vieną, na, du kartus, bet sėdėtų ne metus, o dvidešimt ar visus trisdešimt metų. Pas mus – nesvarbu, kiek pridirbai, bausmę tau skirs už vieną, sunkiausią nusikaltimą, už kurį duoda, sakykim, dvejus metus (ir tai lygtinai). o ne už visus dvidešimt. O Amerikoje sudės metelius už kiekvieną – jei gerai „padirbėjai“, žiūrėk, kokia dvidešimčia metų atsipirksi. 

Nusikaltėlių kalėjimas neperauklėja – gieda laisvės banditams siekėjai. Ko gero, amerikonai tai žino, bet žino ir tai, kad kol banditas sėdi, jis nepadaro naujų nusikaltimų. Žmonės mažiau kenčia nuo banditų. Bet pas mus ne apie žmones galvojama, bet apie nusikaltėlių perauklėjimą, kurių, žinia, kalėjimas neperauklėja. Tad jų sodinti nereikia. 

O gal poniai Dobrowolskai atrodo, kad visi „žulikai“ valdžioje sėdi?

Taigi, nusikaltėlių neperauklėsi, todėl valdžia visokiais būdais stengiasi reguliuoti įstatymams paklūstančių piliečių gyvenimą. Ir viskas daroma tų piliečių labui. Dairomasi ne į tas šalis, kuriose draudimų mažiau, o į tas, kuriose daugiau. 

Pradžioje, žinoma, reikėtų visus piliečius suženklinti, čipuoti, kad per atstumą galima būti tikrinti, kas kur yra ir ką veikia. Kadangi kol kas tauta tam dar nepasiruošusi, imtasi ženklinti naminius gyvūnus. Du zuikius nušauti galima: ir pinigų prisirinkti, ir sistemą patikrinti: kaip reikės dirbti, kai prasidės žmonių čipavimas?

Tik nereikia pasakoti, kad gyvūnėliai čipuojami jų pačių ir jų šeimininkų labui. Čia pirmoje vietoje pinigai. Skaičiuokime: vieno čipo kaina – nuo 2 iki 4 eurų. Vieno gyvūno čipavimas – iki 30 eurų. Skirtumą suskaičiavote? Kiek čia per valandą išeitų? Norėtumėte tokio uždarbio? Už tokius pinigus galima įrodyti bet kokio ženklinimo naudą.

Girdėjau vieno aukšto klerko atsakymą į klausimą, kaip gyvūną čipavimui nuvežti. Girdi, ogi taip, kaip jūs susirgusį pas veterinarą vežate. Visi tie valdžioje sėdintys ponai ir ponaičiukai nežino, kad pas veterinarus savo gyvūnus veža daugiausia tos „šiuolaikiškos fifos“, kurioms jų šuo – vietoj vyro, o katinas – tai jau sūnelis. 

O kaimo žmogus nei šuniui, nei katinui niekada veterinaro nekvietė. Bent jau aš, daugiau kaip septynis dešimtmečius nugyvenau, bet apie tokį atveją negirdėjau. Ir kaip močiutei iš, sakykim, Bernotų savo Meškį pas veterinarą į Ignaliną nugabenti? Mašinos ji neturi, taksi su šunimi nepriims, į autobusą irgi neįleis… Sakote, valdžia turėtų padėti, valdiška mašina iki veterinaro nuvežti? O gal rajono valdžia supranta, kad tas čipavimas naudos tik veterinarams duos…

Manote, čia viskas čipavimu baigsis? Sučipuos, suregistruos, o tada bus galima ir mokesčius uždėti. Už šunį, už katiną, už šešką. Tik utėlių niekas neapmokestins, per mažios, ir beveik išnykusios. O už kitus – bus. 

Draudimų ir ribojimų dar maža? Nuo sausio 1 d. nustatoma, kad du vaiko priež0iūros mėnesius su vaiku būtinai turės būti tėvas. Manote, tai jūsų asmeninė, jūsų šeimos teisė spręsti, kas kada vaiką turi prižiūrėti? Manėte. Valstybė tokius dalykus turi spręsti. Kai pagalvoji, tai ko verta šeima, jeigu jos nariai, tėvas su motina, patys negali nuspręsti, kuriam dirbti, o kuriam ne. Bet valdžia nusprendė, kad moteris neturi atitrūkti nuo darbo rinkos. Koks, atrodytų, jūsų reikalas, kas nori „atitrūkti“, vyras ir moteris? Ne, jūs klystate, džiaukitės, kad valdžia dar jūsų lovos reikalų nereguliuoja. Tai reiškia tik, kad valdžiai yra kur eiti.

Ir valdžia eina, galvoja, ką čia uždraudus ar sureguliavus. Seime atsirado siūlymas uždrausti Lietuvoje žiurknuodžius. Girdi, gamtai kenkia. Girdi, žiurkes ir peles galės naikinti specialios („specialiosios“) tarnybos, kaip yra kažkurioje šalyje. Nebedėliosi vargšėms pelytėms nuodų, pasikviesi tokią tarnybą, ji atvažiuos ir išnuodys tavo peles.

Įdomu, kas kiek laiko man tokią tarnybą reikėtų kviestis, ir kiek tai kainuotų? Ir ar nepasiūlė tokios privačios firmelės už tokį gerą įstatymą geros sumelės kokiam seimūnui?.. 

Gamtą valdžia saugo? Čia tik nuo eilinių piliečių saugo, o jeigu turi pakankamai pinigų… Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo leisti statyti ežeruose plūduriuojančius namelius. Šiaip vandens telkinių pakrantėse jokie tokie statiniai neleidžiami, bet kažkam labai parūpo, ir ministras nuolankiai: „Kaip pageidausite, ponai“.

Vidaus reikalų ministerija sugalvojo kontroliuoti, kaip vairuotojai tikrinasi sveikatą, ir pavesti tai „Regitrai“, kuri nepasitikrinusiems anuliuotų vairuotojo pažymėjimą. Girdi, sugriežtinus kontrolę, būtų išvengta skaudžių avarijų. Taip bent sakė „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Tiesa, į klausimą, kiek tokių avarijų įvyksta, S. Šuminas atsakė, kad „duomenų Lietuvoje apie tai nėra“. Nėra, nei duomenų, nei avarijų, bet pažymos reikia. 

O gal čia reikėjo pasakyti, kad iš žmonių norima daugiau pinigų surinkti? Juk tokia medicininė patikra yra mokama. O senesniam žmogui vis dažiau reikia tikrintis, taigi vis daugiau mokėti. Ar tai nėra tiesiog diskriminacija pagal amžių, jeigu nėra jokių duomenų, ar dažnai avarijos priežastimi tampa sveikata? 

Sakiau, kad įstatymų leidėjai savo draudimus mėgsta teisinti kitų šalių pavyzdžiu. Ir šiuo atveju nusižiūrėta – ne į kokią Ameriką, kur jokių pažymų nereikia, o į Rusiją, kur įvedama tokia pat tvarka: automatiškas vairuotojo pažymėjimo panaikinimas nepasitikrinus sveikatos. O kitais metais Rusijoje įsigalios dar vienas sugriežtinimas: gydytojai apie žmogaus ligas privalės informuoti tenykštę „Regitrą“. Tad, ponia vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Lietuvai dar yra kur eiti.

Tik nevertėtų sakyti, kad eismo saugumu čia rūpinamasi. Daugiau pinigų reikia surinkti. Tad nesistebėkime, kad už visus draudimus ir reguliavimus moka žmogus.

Bet ar Lietuvos valdžia viską tik draudžia ir apie pinigus galvoja? Anaiptol. Dabar stengiamasis leisti kanapėmis „mėgautis“. Nebausti už tai, „dekriminalizuoti“. Per penkerius metus narkotikų vartojimas Lietuvoje išaugo dvigubai. Taigi, Lietuvai čia irgi yra kur eiti. O dėl pinigų – kas žino, ar ir šio įstatymo „stūmėjams“ nebuvo sumokėta?

Alkas.lt koliažas