Skip to content

Apie V. Šekspyro sonetus ir skrydžio laisvę

Sigita TELYČĖNAITĖ

Visada galima rasti žmogų, skaitantį V. Šekspyro sonetus. Didžiosios literatūros klasikos lobyne šimtmečiais skamba nepaneigiamos meilės išpažintys, kurias naujai atranda jaunosios kartos, per jas liudija savo dvasines būsenas, ieško gilesnio pažinimo ir savasties. Mokslo metų pabaigoje, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje išrenkami geriausi meno darbai ir pristatomi parodoje. 

3 b klasės gimnazistas Aurimas Kviklys, piešdamas V. Šekspyro sonetus ir atsargiai išmėgindamas savo kūrybines jėgas, netikėtai tapo laureatu. Jaunuolis, tikslingai besirengiantis savo ateitį sieti su oreivyste, rado paraleles skrydžio laisvėje ir amžinųjų sonetų skambėjime. 

„Pasirinkau 24-ąjį V. Šekspyro sonetą, nes jis skambėjo įdomiausiai, jautriausiai. Skaitydamas jau regėjau vaizdus, iš garsų perinančius į materialius pavidalus, virstančius vientisu paveikslu. Tiek sonetuose, tiek skrydžio metu jautiesi laisvas, atitrūksti nuo gyvenimo, pabėgi į svajonių pasaulį. Sonetų tapyba suteikia labai panašius pojūčius į paukščio skrydį dangumi“, – pasakoja gimnazistas Aurimas, naujai save atradęs dailėje.

Dailės mokytojos Audronės Čeponienės gimnazistams siūlytos temos apėmė platesnį pasirinkimo spektrą, be V. Šekspyro sonetų vizualizacijos, gimnazistai galėjo rinktis impresionizmą, siurrealizmą. Aurimas išmėgino savo kūrybines jėgas ir sonetų pažinimą tapyboje.

„Manau, kad mano bendraamžiams irgi yra labai svarbu atrasti įvairius saviraiškos būdus, savo kelią ir formas, kuriomis galėtume lengvai išsakyti save, kylančius jausmus perteikti kūryboje, įgyti asmenines patirtis“, – sako Aurimas.

Prisipažinsiu, klausydama jaunuolio, širdyje jaučiu didelį dėkingumą visiems gyvenimo mokytojams, atskleidusiems meno estetikos pažinimą, parodžiusiems kitokį kelią ankstyvame amžiuje mano bendraamžiams. Juk mūsų tėvai, anuomet, paskendę savo skubėjimuose ir kitokiuose darbuose, ne visada suprato, ko ieško maištaujančios paauglių sielos, ko mums stinga gyvenime.

Bet kokia meno sritis dirbo ir dirba „gelbėjimosi ratu“ besikeičiančių kartų pasaulėžiūrai, kūrybiniam mąstymui ir gėrio sąvokų įtvirtinimui kasdienybėje. Jaunimo dvasinis ugdymas išlieka mokytojų rankose, ir kiekvienas pastebėtas vaiko sielos virptelėjimas, lieka įamžintas tikro mokytojo atmintyje, virsta skatinančiu vaiko stumtelėjimu į šviesos ir harmonijos paieškas. 

O amžinieji sonetai lieka neįkainojamu kūrybiniu visos žmonijos potencialu, iš kurio jėgų semiasi visos meno sritys, gimsta nauji šedevrai, auga gražūs ir dideli žmonės, kuriantys gražesnį ir prasmingesnį pasaulį ateičiai. 

Nuotraukos iš asmeninio Aurimo albumo

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!