Vis neduoda ramybės klausimas: kaip gi yra su tąja Ignalina ir kodėl jai taip sunku atrasti save? Juk kone kiekvienas sako, kad ją mylįs, besistengiąs dėl jos, garsinąs ją… O ji kaip stovėjo, taip ir tebestovi vidukelėje: nei nuoga – nei apsirengusi, nei važiuota – nei pėsčia, nei žiemą – nei vasarą! Kiek pralėkė pro šalį svečių, renginių, bet… kurie iš jų iš tikrųjų čia pasidžiaugti užsuko, o kurie tik pasikedanti plunksnų, įsisavinant vienokių ar kitokių fondų lėšas? Ach, mieloji Ignalina, negi taip ir parsidavinėsi modama kožnam, pralekiančiam pro šalį ir net neįsimenančiam Tavojo vardo? 

Jauniklė basakojė Ignalina dar vis šoka nerūpestingos jaunystės šokius, šėlioja, o po šėlionių jaučia tuštumą – lygiai taip pat, kaip ir žmogus, regis, tuščiai leidžiantis laiką. Ne visai tas laikas tuščias: jis, po lašelį kaupdamas žeidžiančias ir skausmingas patirtis – augina ir brandina mūsų miestą. 

O kas yra miestas? Miestas – tai žmonių kūrybos vaisius. Pažiūrėjai – ir iškart matai, kokie gaspadoriai čia gyvena, kokios jų vertybės, siekiai, tikslai. Vieni gali supykti, kiti – apsidžiaugti, bet šiandien mieloji Ignalina tarsi pakelės mergaitė, kelianti sijoną prieš kiekvieną, pravažiuojantį pro šalį ir besižavintį jos naivumu (imkite ir naudokite mano ežerus, parkus, gėlynus: spjaudykite, laužykite, daužykite, niokokite, bet… tik būkite, kad galėčiau nusifotografuoti… ir pasakyti kitiems, kad buvote). 

Labai sena, bet tiksli tiesa: jei negerbi ir nemyli savęs pats, niekas kitas negerbs ir nemylės tavęs ir tos tuštumos neužpildysi jokiais prašalaičių paliktais grašiais. Mieloji Ignalina, tu tokia ypatinga: miškų, kalnų ir ežerų išliūliuota, išsiteisk ir pasirodyk visu didingumu! 

Šios mintys pasivijo ir net supurtė. „Meno bangų“ išsūpuotieji Gintarė Adomaitytė ir Marius Kraptavičius su kolegomis ir draugais išaugino penktąją kūrybinę rezidencija „Ignalinos gelmės“. Būtent kūrėjų mintys padėjo subrandinti šias mintis ir suvokti skirtumą tarp duodančiųjų ir imančiųjų. Kūrybinės rezidencijos metu „Saulėtekio“ kaimo turizmo sodyboje apsistoję menininkai kūrė ir skleidė aukštąją, giliąją kultūrą, suprantamą ir reikliems menų gerbėjams, ir mažiau patyrusiems, bet pasiilgusiems į klasiką besiremiančių kūrinių. 

Kviečiu paskaityti kūrybinės rezidencijos dalyvės Loretos Jastramskienės mintis „Vandens pamylėtoji“.

Ignalinos TIC nuotr.