Skip to content

Žemoji matematika

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Verksmai dėl matematikos egzamino rezultatų nesibaigia. Aišku viena: tas kas trečias abiturientas, neišlaikęs matematikos egzamino, pasmerktas visą gyvenimą skursti, jo likimas bus apgailėtinas, jis negalės tapti „geru specialistu“.

Matyt, aš per savo gyvenimą buvau blogas specialistas, nes iš visos matematikos nuolat naudojau tik keturis aritmetikos veiksmus. Manau, žinote, kokie tai veiksmai. O visos formulės, teoremos, dėsniai – na, kažkodėl jų neprireikė. Ir seniai visa tai užmiršau, ir visai dėl to nepergyvenu. 

Seniai kalbama apie tai, kad mokyklų programos perkrautos, kad reikėtų perkelti į aukštąsias ir kolegijas dalies dalykų mokymąsi. Kalbama apie tai, jog mokyklos programas reikėtų sutrumpinti taip, kad vidurinę būtų galima baigti per dešimtį metų. O paskui kolegijoje ar aukštojoje tobulinti tuos dalykus, kurie bus reikalingi tau kaip specialistui.

Bet visa tai – tik vis tyliau skambančios kalbos. Ir ar gali būti kitaip, kai abiturientas, norintis gauti „šimtuką“, turi žinoti daugiau negu mokėsi vidurinėje. O iš kur jam tai sužinoti? Mokytis savarankiškai?

Nejuokinkite. Jeigu abiturientas nori gauti gerą pažymį, nesvarbu, iš kokio egzamino, jis turi samdyti korepetitoriui, kuris išmokytų jį to, ko nemoko mokykloje. O kas dirba korepetitoriumi? Ogi tie matys mokytojai, kurie moko vaikučius vidurinėje. Žinoma, korepetitorius paprastai neima mokinių iš savo mokyklos, bet kai norisi euriukų, visko būna…

Kiek kainuoja šis malonumas mokinio tėvams? Korepetitoriaus valandos kaina Lietuvoje – nuo 7 iki 40 eurų už valandą. 7 eurai – čia paprastai korepetitorius surenka kelis mokinius, na, gaunasi beveik kaip pamoka klasėje. O jeigu nori užtikrintai geresnio pažymio – mokėsi 40 eurų korepetitoriui, kuris „garantuoja sėkmę“. Paprastai tokios „pamokos“ vyksta kartą per savaitę, bet būna ir dažniau.

Tai čia „mokestis“ paskutiniais mokymosi vidurinėje metais. Bet jeigu nori būti užtikrintas sėkme – patariama įstoti į kokį licėjų ar bent prestižinę gimnaziją, kur irgi reikia laikyti egzaminus. Sėkmę juose tau užtikrins korepetitorius, dirbantis toje mokykloje, į kurią rengiesi stoti. O jeigu rengiesi kažkur stoti po vidurinės – reikia ieškotis korepetitoriaus, dirbančio aukštojoje. Arba net ministerijoje…

Argi neaišku, kad, esant tokiai tvarkai, joks šiek tiek aukštesnis „švietimo darbuotojas“ visomis keturiomis priešinsis mėginimams supaprastinti mokyklų programas? Ir priešinasi, kalbos apie būtinybę mokyklose apsieiti tik būtiniausiomis gyvenime reikalingomis žiniomis – vis tylesnės, o egzaminai – vis sudėtingesni…

Užtat dar verkiama, kad Lietuvoje slaugytojų trūksta, ypač ligoninėse, kur gydomi sunkūs ligoniai. Anksčiau tokie slaugytojai sanitarais būdavo vadinami. Bet dabar, kai be matematikos žinių tokio darbo negausi, pavadinimas pasikeitė. 

Gal įdomu, kiek uždirba slaugytojas? Aišku, su korepetitoriaus uždarbiu nepalyginsi, bet vis dėlto… Tai štai, įvairiuose straipsniuose nurodoma įvairiai: nuo beveik 1000 iki 3350 eurų (Kauno r. greitosios pagalbos stotis). Ignalinos poliklinikoje šių metų antrame ketvirtyje vidutinis „slaugos specialisto“ mėnesio darbo atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 1816 eurų. Ignalinos ligoninėje, girdėjau, šis atlyginimas mažesnis, bet tikslių duomenų neradau.

Neišlaikę matematikos slaugytojais netaps, ar ne? Čia išsilavinimo reikia, jei ne aukštojo, tai bent specialaus. Šiuolaikinis slaugytojas turi suskaičiuoti pasitelkti sudėtingą formulę, kad galėtų apskaičiuoti, kiek kartų per dieną „antelę“ išnešė. O neišlaikei matematikos – į bedarbius? Pašalpa, socialiai remtino žmogaus statusas, visokios lengvatos… Valstybei tai apsimoka, ar ne taip?

Gal viskas nėra taip blogai: juk verkiama dar ir dėl to, kad lietuviai užgulė oro uostus, nes jiems labai norisi atostogauti užsienyje (nenuostabu, žinant, kokios kainos Lietuvos pajūryje), o ten didžiulės eilės. Verkiama, jog visame pasaulyje tos eilės oro uostuose susidarė todėl, kad trūksta keleivius aptarnaujančių darbuotojų. 

Taigi ne vien pas mus nėra kam dirbti. Pasaulyje tas pats dedasi. Pasaulis irgi visų pirma socialiai remtinais bedarbiais rūpinasi, kaip ir mes. Ir dar šnekama, kad tinginiams mokama pašalpa turėti būti bent jau minimalaus atlyginimo dydžio… 

Į Turkiją dar taip populiarinamu dviratuku numinti galima. Bet ką daryti, jeigu nori aplankyti kokią nors salą, Tenerifėje, pavyzdžiui? Baidares atostogautojams teks nuomotis?

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.