Kol politikoje atostogos (tai reiškia, kad aktyviai pliurpia tik tie, kurie atostogauja ištisus metus), gal dar ką nors apie mokslus pašnekame? Pavyzdžiui, apie istoriją. Tai mokslas, kurį labai mėgsta (ar nemėgsta?) mūsų mylimos feministės.

Tiesa, istorija toks mokslas, kuris įvairiose šalyse gali skirtis. Matematika visur vienoda, o istorija – čia jau pagal konkrečios šalies diktatoriaus pageidavimą. Ir ne tik diktatoriai istoriją kuria, demokratinėmis save vadinančios šalys irgi ją pagražina. Ne veltui kartais sakoma, kad istorija – tai mokslas apie karus ir nukariavimus. O jeigu karas – tai drąsiausi ir šauniausi visada kariai tos šalies, kurioje rašoma istorija…

Bet kalba apie tai, kad kovotojos už lygias teises šiųmetinio istorijos egzamino užduotyse nerado nė vienos moters. Na, išskyrus Nijolę Sadūnaitę, bet juk tai – kažkas ne tai, vienuolė, kuri už moterų teises nekovojo, tik už Lietuvą, o tai jau, pasikartosiu, ne tai.

Atleiskit už ilgą citatą, bet štai sąrašas moterų, apie kurias siūloma kalbėti istorijos egzamine: Marija Gimbutienė, Rimutė Rimantienė, Barbora Radvilaitė, Morta, Ona Vytautienė, Bona Sforza, Felicija Bortkevičienė, Emilija Pliaterytė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė), Marcelė Kubiliūtė, Ona Šimaitė, Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė, Ona Mašiotienė, Dalia Grybauskaitė, operos-performanso „Saulė ir jūra“ kūrėjos Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Rugilė Barzdžiukaitė.

Įdomu, kad  sąrašą pradeda dvi archeologės, o vienai iš jų – Rimutei Rimantienei – jau sukako 101-eri metai. Toliau – keturios karališkojo luomo atstovės. Barbora Radvilaitė feministėms veikiausiai brangi todėl, kad ištekėjo už didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, o Bona Sforza – todėl, kad, manoma, nunuodijo Barborą Radvilaitę…

Dar tarp Lietuvos  istorijoje gilų pėdsaką palikusių, bet mažiau žinomų moterų reikėtų išskirti bibliotekininkę žydų gelbėtoją Oną Šimaitę. Apie likusias, ko gero, visi yra girdėję. Tiesa, paskutinės trys yra gerai žinomos tik siauram šiuolaikinio mėšlo gerbėjų ratui, bet jos irgi nusipelno būti įrašytos į Lietuvos istorijos vadovėlius. Žinoma, šalia ant Neries kranto stovinčio garsiojo meno kūrinio „Kanalizacijos vamzdis“ kūrėjo pavardės – gal kas ją atsimena?

Trumpokas sąrašas. Gal pagalvokite patys, kurią dar istorijai nusipelniusią moterį į jį būtų galima įrašyti. Mokinukų galvose vietos dar atsiras. Neatsiras – korepetitoriai padės. Kaip sakė viena žymi moteris – „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“. Ne moteris sakė? Man atleistina, mane blogai istorijos mokė.

Gal dabar moterys politikoje daugiau nuveikė? Iš pastarųjų dienų ir savaičių garsesnių įvykių gal tik vienas vertas paminėjimo: valstiečiai nepasirašė gynybos susitarimo. Bet ir čia moterys, atrodo, neprisidėjo. Tai valstiečių vedliui Ramūnui Karbauskiui pasirodė, kad kažkur toli esanti Rusija saugumui kelia mažesnę grėsmę, negu čia, Lietuvoje, esančios seksualinės mažumos. Neva jis taip ir pasakė: jeigu valdantieji pažadės – ką ten įstatymą priminėti – net nekalbėti apie juos, tada jis pasirašys. 

Žodžiu, R. Karbauskis pasirašys susitarimą dėl Lietuvos saugumo, kai šis pavojus Lietuvai bus pašalintas. Kai kas sako: R. Karbauskis gėjų išsigando. Tie, kurie linkę ne visai padoriai pajuokauti sako: kaip čia yra, valstietis gaidžių bijo. Nesąmonė, aišku, nors R. Karbauskis toks pat valstietis, kaip aš pastorius…    

Neskaitė, matyt, R. Karbauskis LRT.lt išspausdinto straipsnio, pavadinto: „Su vyru susituokęs lietuvis pastorius: į homoseksualius santykius žiūrime kaip į Dievo dovaną, juose matome Šventąją Dvasią“. Kaip parašytų LRT.lt, neapšvietė jo Šventoji Dvasia.

Labai nesipiktinkite tokiu rašiniu – pastorius iš kažkokios sektos, Amerikoje jų daug. Pas mus tokių, ačiū Dievui, dar nėra. Ir nematyti, kokia partija galėtų tokią įkurti. Na, nebent „Laisvės“ partijai šaus į galvą kokią nors dvasią į pagalbą pasikviesti, kad krintantį populiarumą pakeltų. Beje, tai partijai moteris vadovauja. Keista, kad jos pavardės dar nesiūloma įtraukti į Lietuvos istorijos mokslo vadovėlius. Mokslo?..

Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.