Kiekvienas Lietuvos kampelis turi savitą ir nepakartojamą ženklą tautos istorijos puslapiuose. Tradicijų puoselėjimas išlieka pagrindiniu bendruomenių tikslu, saugančiu protėvių trūso vaisius, neleidžiančiu ištirpti laike nuverptai, šviesiai gijai – iš tolimos praeities.
Su vasaros branda, kuomet prinoksta derlius, minima šv. Onos diena, Aukštaitijoje tapatinama su javapjūtės pabaiga. Daugelyje bažnyčių vyksta atlaidai, ūžia kermošiai. Senovėje, per Onines buvo valgoma šviežia duona, pienas, medus. Tradiciniu Oninių valgiu rašytiniuose šaltiniuose minimas vardinių riestainis.
Sekmadienį Naujojo Daugėliškio šv. Joakimo ir Onos bažnyčioje įvyko tituliniai atlaidai, sukvietę gausų būrį vietinių gyventojų ir svečių. Šv. Mišias aukojo naujai paskirtas parapijos klebonas Rimas Kalmatavičius, kunigas svečias – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras Aleksandras Gaičauskas, talkino klerikas Robertas Gaičauskas.
Daugėliškio bendruomenė seniai puoselėja duonos pagerbimo tradicijas, kuriomis, po Šv. Mišių, bažnyčios šventoriuje prasidėjo Oninių minėjimas. Ruginės duonos šventinimas davė įžangą į prasmingas bendrystės akimirkas. Renginyje dalyvavo ir visas Onutes su varduvėmis sveikino savivaldybės tarybos narė Marijona Lukaševičienė, parapijos klebonas Rimas Kalmatavičius, IRKC Daugėliškio padalinio renginių organizatorė Nijolė Gluchovienė, vietos saviveiklininkai, atlikėjai svečiai Violeta Cvirkaitė ir Maksimas Bendelston.
Šv. Onos dieną Daugėliškio parapijoje viešėjo didelis būrys piligrimų, atvykusių iš naujojo dvasininko ankščiau tarnautų parapijų. Tikintieji nuoširdžiai dėkojo buvusiam Ganytojui už nuveiktus darbus, linkėdami sėkmės ir kantrybės tolimesnėje dvasinėje misijoje.
Visus susirinkusius gardžiu plovu vaišino ūkininkai Lina ir Stasys Cicėnai, bendruomenės iniciatyva svečiams išdalinti šventintos ruginės duonos gabalėliai.
Aukščiausias ir Šv. Ona pagailėjo Daugėliškio krašto bendruomenės ir, išklausę visų maldų, apsaugojo susirinkusius nuo liūties ir kitokių gamtos kataklizmų, leisdamas pasidžiaugti vasaros švente ir pabuvimu draugėje.
P. S. Rašytiniuose šaltiniuose sakoma, kad pagal krikščioniškąją tradiciją tikima, jog šv. Ona, ištekėjusi už Joakimo, ilgai neturėjo vaikų. Pirmoji ir vienintelė jų duktė – Švč. Mergelė Marija. Anksti likusi našle, Ona užaugino dukterį Mariją, ja rūpinosi, mokė. Mirė, sulaukusi gilios senatvės, lengva mirtimi. Šv. Onos kultas susijęs su Marija. Kadangi savo įsčiose ji išnešiojo pasaulio viltį, Ona vaizduojama su žalios spalvos apdaru, paprastai – ilga suknia, dažnai – su knyga rankose, o greta jos – mergaitė, kurią ji moko skaityti ar glaudžia prie savęs, tarsi saugodama nuo gyvenimo negerovių. Šv. Ona yra daugelio tikinčiųjų globėja. Ji globoja visus žmones, dirbančius su medžiu. Kadangi pati saugojo Mariją, kaip brangenybę skrynelėje, todėl globoja kalnakasius. Motina Ona mokė Mariją palaikyti švarą, tad ji laikoma ir šluotų gamintojų globėja, o kadangi mergaitę taip pat mokė austi, siūti, nerti, tad į ją užtarimo kreipiasi ir visos audėjos, siuvėjos, nėrėjos. Tačiau ypač šv. Onos užtarimo prašo šeimos ir našlės – ji laikoma našlių bei šeimų globėja.
Ypatingą reikšmę turi ir pats Onos vardas. Išvertus iš hebrajų kalbos, jis reiškia „malonę“.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!