Dūkštas–Čepukai (Gaidės parapija)–Apsas–Breslauja–Druja

Pirmojo pasaulinio karo viduryje buvusioje Vilniaus gubernijos teritorijoje tarp kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos kariuomenių nusistovėjo pusiausvyra. Abi kariaujančios pusės suskubo stiprinti savo pozicijas fronte: karinei amunicijai gabenti vokiečiai 1916 m. įrengė siaurojo geležinkelio 600 mm pločio vėžę nuo Dūkšto (plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva) iki Čepukų kaimo (dabar Rimšės sen.), o rusai – 750 mm pločio vėžę tarp Pelėkų ir Piedrujos (dabar Latvija) kaimų. Į pastarąją gyvenvietę kariniai kroviniai Rusijos kariuomenei buvo gabenami naujai nutiestu plačiuoju geležinkeliu iš Indros stoties (Rygos–Oriolo geležinkelio linija).

Pokaryje kraštą užėmė Lenkijos kariuomenė. 1928 m. lenkų geležinkelininkai pradėjo jungti abi buvusių priešininkų karines trasas, papildomai paklodami apie 20 km bėgių kelio. Kadangi Piedruja jau buvo atsidūrusi Latvijos Respublikos teritorijoje, nuspręsta Vilniaus krašte eksploatuoti 750 mm pločio ruožą tarp Dūkšto ir pasienio miestelio Druja (ilgis 94 km). Druja ir Piedruja – du miesteliai vienas prieš kitą, kuriuos skiria Dauguva (Vakarų Dvyna).

Trasa važinėjo du keleiviniai traukiniai: dieninis (kelyje užtrukdavo keturias valandas) ir naktinis (užtrukdavo penkias valandas). Pastaruoju mielai naudodavosi kaimiečiai, su reikalais vykdavę į vaivadijos sostinę Vilnių. Dienos metu siauruku buvo patogu aplankyti apskrities centrą Breslaują ir kitus kaimus. Iš Drujos kita geležinkelio linija buvo galima keliauti per Miorus į mazginę Varapajevo stotį.

Nuo 1939 m. (išskyrus 1941–1944 m. laikotarpį) šį bėgių kelią aptarnavo naujai įkurtas sovietinis Balstogės geležinkelis, vėliau perduotas Baltarusijos geležinkeliui. Po Antrojo pasaulinio karo krovininius vagonus traukdavo garvežiai OP-2 (VDR gamybos), P5 (Čekoslovakija). Drujoje jie buvo užpildomi vandeniu, šiame kaime garvežiai prieš atgalinę kelionę būdavo apsukami.

Apie 1965 m. traukinių eismas buvo nutrauktas, o po maždaug penkiolikos metų išardyti bėgiai. Šiandien senąjį geležinkelį primena apsauginės medžių–krūmų juostos buvusioje trasoje ir išlikusios stotys Breslaujoje, Drujoje bei Dūkšte (Partizanų g. tebestovi siaurojo geležinkelio stoties pastatas, esantis plačiojo geležinkelio kelyno šiauriniame gale).

Galima tik pridėti, kad Pirmojo pasaulinio karo metu Gaidės parapija buvo vokiečių zonoje. Kukutėnų kaime buvo įrengta medienos perdirbimo stotis. Nuo jos buvo paklotas geležinkelis, kuris jungėsi su Dūkšto–Drujos linija. Gaidės apylinkėse ir dabar galima atpažinti šios geležinkelio linijos pėdsakus.

Parengė Jonas BALTAKIS