Skip to content

Mūsų lengvaatlečių pasiekimai Judžine

Pranas ZUBRICKAS

JAV Judžine nuo liepos 15 iki 24 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame startavo ir 9 mūsų šalies sportininkai. Pirmiausia, visa sporto visuomenė ilgai prisimins ir džiaugsis diskininkų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus iškovotais sidabro ir bronzos medaliais. Bet būkime objektyvūs, stipriausi šiuo metu pasaulyje yra du disko metikai, tai slovėnas K. Čehas ir švedas D. Štolis. Trečias – M. Alekna. O ketvirtoje vietoje būtų 4 bemaž vienodo pajėgumo disko metikai, tai A. Gudžius, švedas S. Petterssonas, austras L. Weisshaudingeris, australas M. Denny. 

Kaip esu seniau rašęs, slovėnas kol kas vienintelis, kuris gali pasikėsinti į vokiečio J. Šulto  pasaulio rekordą (74,08 cm, 1986 m.). Jo amžius 23 m., ūgis 207 cm, jis su esto trenerio G. Kanterio pagalba, tikėtina, jei ne šiemet, tai iki Paryžiaus olimpiados, manau, pagerins pasaulio rekordą. Sunku patikėti, kad M. Alekna su kukliais fiziniais duomenimis, lyginant su geriausiais disko metikais (Mykolo ūgis 196 cm, svoris iki 100 kg), pasieks tokių įspūdingų rezultatų. Jau šiemet, tikiu, kad Mykolas nusvies diską už 70 m. ribos. O A. Gudžius, jei šiemet neįveiks 70 m ribos, taip ir liks nepasiekęs visų elitinių diskininkų didmeistriško rezultato. Olimpinis disko metimo Barselonos olimpiados čempionas R. Ubartas Andriui prognozuoja gerus rezultatus savo rungtyje dar 5–7 metus. Manau, po Paryžiaus olimpiados jis nebesugebės konkuruoti su daugeliu pasaulyje iškilusių jaunų disko metikų. Yra tik vienas išskirtinis atvejis, kai geriausias visų laikų disko metikas laimėjo 4 olimpiadas, o savo asmeninį rekordą pasiekė būdamas 43-ejų metų (69,47 m), tai JAV atletas A. Orteris. Beje, A. Gudžiaus pasakyta mintis, kad su 65 m dar neseniai galima buvo laimėti pačias svarbiausias varžybas, truputį prasilenkia su tiesa. Vien JAV net 5 disko metikai 1971–1996 m. mėtė diską toliau 70 m. Jei šiuo metu pasaulyje yra tik du metikai, kurių rezultatai viršija 70 m, tai beveik prieš 40 m., tiksliau 1983 m., buvo net 4 disko metikai, metę už 70 m atžymos. V. Aleknos pasaulio čempionatų rekordą su įspūdingu rezultatu pagerinęs K. Čehas (71,13 m), 1983 m. būtų tik ketvirtas (nes ruso J. Dumčevo rezultatas 71,86, JAV metikų B. Plukneto – 71.32 m ir L. Barnso – 71,18 m). 

Paradoksalu, bet dabar JAV geriausiam metikui S. Mattisui toli iki 70 m rezultato, užtat jų rutulio stūmikai užėmė visas pirmąsias 4 vietas. Reikia tikėti, kad artimiausius 10 metų turėsime bent vieną (jei kas blogo neatsitiks) aukštos klasės sportininką M. Alekną, pretenduojantį į aukščiausias vietas visose stambiausiose varžybose. 

Na, o kaip kiti mūsiškiai pasirodė? Jau seniai sakiau – jeigu pačiose svarbiausiose varžybose nepasiekiami bent savo asmeninio rekordo lygio rezultatai, lieki turnyrinės lentelės tolimuose vietose. Pvz. disko metikė I. Zarankaitė įrankį nusviedė tik 57,57 m, kai asmeninis rekordas 62,08 m (su tokiu rezultatu būtų buvusi aštuntuke). O laimėjusi kinė B. Feng, asmeninį rekordą pagerino net 3,12 m, jos rezultatas 69,12 m. Jei prisimintume mūsų metikę G. Murašovą, ji dar 1984 m metė 72,14 m. Šiais laikais moterims neturint rezultato bent artimo 70 m, be šansų laimėti Europos, pasaulio ar olimpinėse žaidynėse. 

Bėgikė M. Morauskaitė, šiemet pasiekusi labai gerą rezultatą 400 m distancijoje (50,47), Judžine pusfinalyje su 52,72 sek. liko 21 vietoje, o jei būtų pakartojusi asmeninį rekordą, būtų finaliniame dvyliktuke. Tas pats su mūsų šuolininkėmis į aukštį U. Baikštyte, A. Palšyte. Su 190 cm rezultatais dabar be šansų kovoti dėl prizinių vietų, nes pasaulyje jau pulkelis šuolininkių šoka apie 2 m ir daugiau. 

Mūsų garsiosios trišuolininkės D. Zagainova ir D.Kilti, kurios nepateko į čempionatą Judžine, jau ir 14 metrų nebenušoka, kai venesuelietė Y. Rojas artėja prie 16 m ribos, kas net mūsų vyrams sunkiai pasiekiama. Idealią galimybę iškovoti medalį (bronzos) turėjo ietininkė L. Jasiūnaitė, tik reikėjo panašaus rezultato, kurį pasiekė atrankoje. Juolab, kad daug pajėgių sportininkių neprasimušė į finalinį dvyliktuką. Mūsų daugumos sportininkų bėda (kiek kartų rašyta), kad jei ir pavyksta kokiame nors etape pasiekti padorų rezultatą, tai finaliniame etape nebeužtenka ,,kvapo“ kovoti dėl aukštų vietų. Pasirodo, nei amžius, nei patyrimas negelbsti. Supertalentingi sportininkai ir lieka jais, nes nei amžius, nei patirtis čia „nė prie ko“. Sėkmės reikia ieškoti genuose, dažniausiai paveldėtuose iš tėvų. Pvz., iš kur patyrimas 19-mečiui M. Aleknai, arba 18 metų JAV bėgikui E. Knightonui, iškovojusiam bronzą 200 m distancijoje? Mes turime tik momentinius, vienkartinius laimėtojus ar prizininkus, išskyrus Virgilijų Alekną, kuris yra laimėjęs dvi olimpiadas, du pasaulio čempionatus. Pasaulio čempionatuose ukrainietis S. Bubka šuolius su kartimi yra laimėjęs 6 kartus, mūsų kaimynas lenkas P. Fajdekas Judžine laimėjo 5 kartą kūjo metimo rungtį. Žiūrint į ateitį, tik M. Alekna turi galimybių kelis kartus laimėti pasaulio ir olimpines žaidynes, žinoma, jei leis tai padaryti slovėnų supertalentas K. Čehas ir švedas D. Štolis. 

Pasibaigus šiam čempionatui, Lietuva su dviem medaliais liko 31–32-oje vietoje. Kol kas iš 50 rungčių lengvojoje atletikoje laimėti bent vieną auksą realiai galimybių neturime.

Labai nustebino JAV sportininkai, visų prabų medalius laimėję trijose rungtyse. Įspūdingi Jamaikos sprinteriai ilgą laiką dominavo trumpuose nuotoliuose, bet baigus sportinę karjerą U. Boltui, vyrų sprinterių pasiekimai labai suprastėjo, tačiau atsigriebė jų moterys. 

Liūdna Europos šalių lengvosios atletikos ateitis. Jeigu pasižiūrėti į medalių lentelę, pirmajame dešimtuke nėra nei vienos senojo žemyno šalies. Prisiminus 1988 m. Seulo olimpiadą, vien buvusi Rytų Vokietija lengvojoje atletikoje iškovojo 19 medalių: 6 aukso, 11 sidabro, 10 bronzos medalių. Europos lengvoji atletika pradėjo stipriai atsilikti nuo Afrikos, visos Amerikos, Azijos valstybių, net Australijos. Priežastis aiški – europiečiams svarbiau futbolas, krepšinis, lauko tenisas, kur sukasi didžiuliai pinigai. Patiems garsiausiems superelitiniams lengvaatlečiams toli iki paminėtų sporto šakų sportininkų honorarų.

Judžine baigėsi JAV pasaulio čempionatas, o netrukus Miunchene, rugpjūčio 15–21 d., prasidės Europos lengvosios atletikos čempionatas. Reikia manyti, kad mūsų delegacija bus žymiai gausesnė ir aukštos  prabos medalių lauksime ne tik iš disko metikų M. Aleknos ir A. Gudžiaus, bet ir iš bėgikės M. Morauskaitės, ietininkės L. Jasiūnaitės (jos turės galimybę reabilituotis už ne itin gerus rezultatus Judžine), šuolininkės į tolį A. Petrokaitės. Visą laiką tikiuosi, kad vieną kartą „iššaus“ šuolininkas į aukštį A. Glebauskas, kuris turi neeilinius fizinius duomenis. Seniai jam prognozuoju 235 cm rezultatą, bet dėl įvairių priežasčių (traumų) taip ir nesulaukiu. Tik nuo tokio rezultato gali bandyti „užsikabinti“ medalių jų dalybose tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose. Tikiu, kad mūsų disko metikų rezultatai labiau privers domėtis lengvąja atletika, vadinama sporto karaliene, o ne tik krepšiniu. Visi sporto fanai serga už mūsų krepšinį, užmiršdami, kad Lietuvos disko metikai yra iškovoję net 19 medalių: 5 olimpinius, 8 pasaulio ir 8 Europos. Tokio medalių ,,derliaus“ vargu ar kokioje nors rungtyje mūsiškiai sulauks. 

Rugpjūtyje sporto aistruoliai su nekantrumu lauks lengvaatlečių medalių Miunchene, kaip ir daugybės draugiškų vyrų krepšinio rinktinės pasirodymų prieš rugsėjo 1 d.  Kelne prasidedantį Europos krepšinio čempionatą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.