Nenuspėjama mūsų gyvenimo upė – nei gylio kitimu, nei jėga. Kažkieno valia suvedami žmonės į vieną geografinę vietą, kurioje vyksta dvasinio tobulėjimo ir kūrybos procesai, atliekami dideli darbai, keičiantys visą regimą ir neregimą aplinką bei aplinkinius. Dosni Mielagėnų krašo žemė dovanojo Lietuvai visą pulką šviesuolių – mokslininkų, gydytojų, kalbininkų ir kitokių profesijų pašauktųjų, gal todėl jos slėpininga šviesa pašaukė į savo peizažus menininką Mindaugą Milinavičių, kleboną Marijoną Savicką, dosnumo ir gero pavyzdžio nestokojantį Ramutį Akinską?.. Jie visi, nedetalizuojant profesijų ir kiekvieno statuso – saviti šio krašto „žentai“, ieškantys grožio, randantys jį ir kuriantys kitokias erdves.

Rugpjūčio 2 d., Mielagėnų kaimo seklyčioje (IRKC padalinyje) pristatyta menininko Mindaugo Milinavičiaus kalinėtų spalvoto metalo darbų ir medžio skulptūrų paroda ,,Iš asmeninio archyvo“. Ankstyvuose kūrėjo darbuose jaučiama plastika, gracija ir judesys, kuriems M. Milinavičius pats neabejingas lieka visą gyvenimą. Prisimindamas jaunystę Dzūkijoje, menininkas, su dideliu užsidegimu pasakoja apie jį žavėjusią šokio jėgą, juokauja, kad pykdė visas savo klasės merginas, šokdindamas tik geriausias šokėjas. 

Pristatyti darbai kurti seniai, bet su meile, kaip ir viska, ką palietė Mindaugo rankos. Vienas pirmųjų metalo paveikslų „Senelių duona“ – tai tolimi regėjimai laike, kūrėjui atgaivina vaikystės prisiminimus, paties mėginimus palengvinti sunkų girnų sukimą, nepagalvojant apie gaunamų miltų kokybę… Visi darbai vėl paliečia gimtinės kvapus ir spalvas, vis dar vedančias M. Milinavičių į kūrybines paieškas. Ta pačia, tik menininkui sukaupiama jėga, kalba paveikslai skirti Mūzai, žmonai Aldonai Milinavičienei ir dukroms, keri ir šiluma alsuoja šokio bangavimai metale. Daugelis esame įpratę metalą sieti su šalčio sąvokomis, bet M. Milinavičiaus darbai kitokie. Menininkas – savotiškas kalvis, kurio dirbtuvėse nelieka vietos šalčiui.

Kūrėjo archyvinės parodos pristatymas Mielagėnuose tai – tik esminis akcentas, pakvietęs bendruomenę kitokiam, gražiam suėjimui, atitrūkimui nuo vasaros darbų ir rūpesčių. Išsaugojęs meilę protėvių tradicijoms ir beribę meilę liaudies dainoms, tądien menininkas dovanojo tikrą šventę visiems susirinkusiems, kurioje širdies šiluma dalinosi mielagėniškių kolektyvas „Dainoriai“, vad., Onutės Mačiulienės. Nuostabias liaudies dainas atliko svečias ir ilgametis M. Milinavičiaus draugas, Lietuvos miškininkas, eksministras, visuomenės veikėjas ir etnografinių tradicijų puoselėtojas Jonas Rimantas Klimas. Parodos autorių sveikino Mielagėnų seniūnas Adas Trakymas, Ceikinių seniūnas Saulius Zabolevičius. Apie Mielagėnų krašto „žentų“ talentus, sveikindamas menininką, kalbėjo klebonas Marijonas Savickas, daug šiltų žodžių ir linkėjimų M. Milinavičiui skyrė etnografinių tradicijų puoselėtoja Valentina Sinkevič. 

Liaudies dainomis M. Milinavičiaus ir J. R. Klimo duetas pavergė klausytojų širdis ir liko vertas „Garbės laurų“ bet kokiam, net reikliausiam žiūrovui. Prie dueto prsijungusi kankliuoti V. Sinkevič, susirinkusiems pateikė gražių muzikinės improvizacijos akimirkų. Renginį vedė Mielagėnų padalinio kuiltūrinių veiklų organizatorė Ema Motejūnaitė-Trapikienė.

P. S. Tie „Prisiminimai“ – ne vien pavieniai žodžiai, poezija, atlikti darbai – iš tolo šviečia kūrėjo dzūkišku nuoširdumu – su Merkio vingiu, vaikystės smėliu žaizdose ir Kikižerio šlamesiu šiandienos vakarų tikrovėje. 

Autorė dėkoja už bendravimo akimirkas ir kūrybos džiaugsmą.

Autorės nuotr.