Skip to content

Garsioji medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitelė“ sparčiai keičia formatą

Nekeičia nei laiko, nei vietos tradicinė medkopio pabaigos šventė, kasmet dūzgianti Stripeikių bitininkystės muziejuje. Dabartiniu žargonu kalbant, „reklama išsukta“ maksimaliai, nes ir Japonijos, ir Jungtinės Karalystės bei JAV ambasadų atstovai su renginį vedusia gerbiama Zitule (Zita Kelmickaite) skyrė dėmesį šiam kraštui ir plačiomis šypsenomis sveikino šventės dalyvius, svečius. Kaip sakė šventėje dalyvavęs rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, tokia nepaprasta proga – stovėti šalia kelrodės žvaigždės (kalbėjo apie Zitą Kelmickaitę), paspausti jai ranką ir galėti ją pabučiuoti – retai pasitaiko. Kas miltus duonelei malė, kas virves iš dilgėlių ir kanapių vijo, menamo priešo žudymo techniką studijavo, lipdė, piešė, medų laižė, o kas paskaitų ir muzikos klausė. Pramogų – kone visiems skoniams ir pomėgiams patenkinti! 

Kas muziejų lankė nuo jo įkūrimo ir šventėse pradėjo dalyvauti prieš kelis dešimtmečius, tas, pajuto didžiulį skirtumą, tarp to, kas buvo ir yra dabar. Vieni džiaugiasi pokyčiais, kiti – griebiasi už galvų, o treti – lieka nuošalyje. Koks gyvenimo tempas diktuojamas, toks jis ir yra, bent gerai, kad yra nuomonių įvairovė, nes, priešingu atveju, ateitis liūdnoka lauktų.

Atvykusius į šventę pasitiko gausus būrys prekiautojų medumi, jo produktais, suvenyrais ir… kas išties vargu ar dera su deklaruojama meile ir pagarba bitei, sintetinėmis bulvėmis fri ir tokia pat menke… Ar tikrai nieks nežinojo, kuom šventėje leidžiama prekiauti? 

Dar viena staigmena su prieskoniu – lankytojo bilietas prie įėjimo. Tiesa, kaina simbolinė – 1 Eur, bet juk ne kainoje esmė. Koks jausmas, kai ateinate pakviesti į svečius, o iš jūsų už įėjimą prie vartų pareikalauja susimokėti? Būtent!.. Neskanu! Kad ir kokiomis vaišėmis būsite bevaišinami, negeras poskonis išliks. Iš kokios gelmės šios šaknys? O gi nei vienas Ignalinos krašto verslininkas neparėmė šio renginio ir labai stigo organizatoriams lėšų, tad sugalvota, imant už lankytojo bilietą, bent kiek sušvelninti finansinę naštą ir atsiskaityti su atlikėjais. Nors ir vėl yra šnabždančių: tai ar čia medkopio šventė, pagerbianti bitelę, ar šou dėl šou? Kaip sakoma, ne visada brangiau ir toliau, yra geriau ir arčiau. Kita vertus, jei prie įėjimo būtų pakviesta paremti šventę, o ne nusipirkti leidimą užeiti į svečius, būtų ne tik surinkta daugiau lėšų, bet ir išlaikytas geras tonas. 

Renginys prasidėjo politikų pasikalbėjimais ir apsidovanojimais, gražiai viską apipinant bičiulyste ir pasaldinant medumi. 

„Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti medkopio pabaigos šventėje šiemet, nes švenčiame ne tik turtingą Lietuvos bitininkystės istoriją ir kultūrą, bet taip pat minime JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetį. Didžiuojuosi, kad galime pažymėti 100 metų bendrų vertybių ir įsipareigojimų, tarp kurių ir mūsų bendras siekis išsaugoti aplinką ir ekosistemą“, – akcentavo JAV ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist. 

Gražios šventės visiems linkėjo Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ozaki Tetsu ir Japonijos ambasados patarėjas Sugiyama Koji bei Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brian Olley. 

Atskiroje japonams savo kraštą pristatyti skirtoje erdvėje ambasados darbuotojai supažindino su arbatos gėrimo ceremonija, norintiems – jų vardus užrašė japonų kalba. Pirmą kartą medkopio šventėje lankėsi Lenkijos drevinės bitininkystės propaguotojai – Bitininkystės brolija (Bractwo Bartne)! Jie pristatė drevinės bitininkystės ištakas, visus kvietė ragauti įvairių skonių lenkiško midaus. Dovanų, minčių ir skaičiukų pažėrė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis ir Ignalinos bitininkų draugijos „Austėja“ pirmininkas Vytautas Gimžauskas. 

Svečius sveikino ir Aukštaitijos nacionalinio parko vadovas Gedas Kukanauskas su muziejaus vadove Danute Indrašiene bei rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. 

Džiugu, kad nors ir kukliai, bet Bitininkystės muziejuje dar vis skiriamas dėmesys apeigų prie Austėjos aukuro fragmentams.  Šiais metais jas simboliškai atliko D. Indrašienė su G. Kukanausku, talkinant Žemynos Trinkūnaitės kanklių grupei.

Iki pat vakaro Stripeikiuose netilo muzika, šurmuliavo žmonės, gal ir viena kita bitelė kur nors dūzgė, mat šventė yra šventė ir ji skirta visiems: mažiems ir dideliems, skraidantiems, vaikštantiems ir net ropojantiems! 

Su geriausiais linkėjimais ir iki kitų metų… O pabaigai siunčiame svajonių laišką, tikėdamiesi kada nors šventėje pamatyti ne tik pramoginių, bet ir praktiškesnių bei naudingų mokymų apie gamtinę bitininkystę šiandien ir kitas aplinkai draugiškas veiklas. O gal net įmanoma sulaukti ir teminės stovyklos, kokios organizuojamos Dzūkijos nacionaliniame parke ar žinių dalijimosi su Patirčių slėnio bendruomene. Nauja gali būti ir gera, svarbiausia – nepamesti minties esmės ir gelmės!

Autorės ir Ignalinos TV nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje