Kaip diegiama sienos stebėjimo sistema? Kaip atremiamos prieš Lietuvą rengiamos hibridinės atakos?
Penktadienį Pūškų užkardoje lankėsi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Žurnalistai, pakviesti į šį susitikimą, buvo truputį „suvedžioti“, mat susirinkus pakviestu laiku buvo pasakyta, kad programa pasikeitė, reikės palaukti dar valandą. Vėliau ministrė į užkardą atskrido Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparniu, o prie valstybės sienos ją atvežė automobilis. Ji domėjosi, kaip vyksta vaizdo stebėjimo sistemų diegimas užkardoje, aptarta, kaip laikomasi darbų grafiko. Kartu apžiūrėjo pastatytą fizinį barjerą – tvorą su koncertinos voratinkliu. Ji Pūškų užkardoje pastatyta beveik visuose sausumos ruožuose, jos trūksta tik neilgame ruože tarp Apvardų ir Drūkšių ežerų, tačiau ten valstybių siena eina upeliu ir sunkiai praeinamomis pelkėmis.
Šiuo metu Pūškų pasienio užkardoje diegiama kompleksinė inžinerinės, detekcinės ir optoelektroninės įrangos sistema turės bet kokiomis oro sąlygomis nuolat aptikti, fiksuoti ir stebėti valstybės sieną kertančius ir prie jos priartėjusius objektus ant žemės, o informaciją perduoti į stacionarų valdymo centrą, esantį Pūškų pasienio užkardoje. Tam Lietuva gavo Europos Komisijos 55 mln. eurų paramą (tiek šiemet ir dar 15 mln. gauta pernai) ES išorės sienos apsaugai stiprinti. Sienos stebėjimo sistemos diegiamos ir Adutiškio, Tverečiaus bei kitose šalies užkardose prie Baltarusijos sienos. Šiuo metu, padedant tokioms sistemoms, jau stebima 70,5 proc. valstybės sienos, su Baltarusija – 53 proc. Lietuva siekia, kad visas sienos su Baltarusija ruožas – 679 km – būtų kontroliuojamas vaizdo stebėjimo sistema.
Kartu su ministre A. Bilotaite atvyko ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Jis teigė, kad diegiama sistema yra viena moderniausių naudojamų Europoje ir yra pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms – miškingoms ir pelkėtoms vietovėms. „Pasirinktas tinkamiausias variantas, kuris tinka pagal mūsų geografines ir gamtines sąlygas“, – sakė R. Liubajevas. Jo teigimu, sistema skirta nustatyti, kad asmuo sieną kirto neteisėtai ir „suteikti galimybę pareigūnams reaguoti į sienos pažeidimą“. Sistema veiktų net ir jei vienas jos komponentų dėl tam tikrų priežasčių sugestų. Stebėjimas vykdomas 24 val., visomis oro sąlygomis.
VSAT vadas taip pat informavo, kad pagal sutartį su sistemą diegiančiais rangovais numatyta surengti mokymus, kaip naująją stebėjimo technologiją valdyti, o patys pasieniečiai, be kita ko, jau turi patirties jomis naudotis. „Labai svarbu parengti atitinkamo lygio operatorius, kurie galėtų dirbti su ta technika, o tam reikia ir patirties, ir žinių“, – sakė vadas.
Tvorą gadina ir baltarusių pareigūnai
Kalbant apie tvorą, prie kurios ir vyko improvizuota spaudos konferencija su ministre ir VSAT vadu, tai ji, kaip žinia, statoma, kad apsisaugoti nuo nelegalių migrantų antplūdžio. Jeigu anksčiau tai buvo nelegalai daugiausia iš Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių, tai dabar naujoji banga ritasi iš Afrikos ir patenka čia kitu maršrutu – per Rusiją. Afrikiečiai skrenda į Maskvą, o po to vyksta į Baltarusiją, kur šios šalies pasieniečių gabenami prie sienos su Lietuva. Dabar jų daugėja ir prie Latvijos bei Lenkijos sienos su Baltarusija.
Pasak VSAT vado R. Liubajevo, tvorą nuolat gadina migrantai, bet ne tik jie, o ir Baltarusijos sienos apsaugos pareigūnai. MI paklaustas, kaip tai vyksta, R. Liubajevas pasakojo: „Baltarusijos pareigūnai tvorą gadina apsirengę rūbais be skiriamųjų ženklų, bet aiškiai matyti, kad tai karinės uniformos. Yra nufilmuota daug tokių atvejų, filmuota medžiaga su atitinkama informacija pateikiama Baltarusijos pusei, tačiau visais atvejais tvoros gadinimo faktai ignoruojami, siunčiami atsakymai, kad „tvoros gadinimo atvejų nenustatyta“. Sugadinti tvorą arba ją iškirpti reikia nemažai laiko, tad dažnai mūsų pareigūnams pavyksta atvykti į įvykio vietą ir nutraukti tokią veiklą. Be to, fizinis barjeras pastatytas jau Lietuvos teritorijoje. Toks tvorą gadinantis asmuo būtų sulaikytas ir jam būtų pritaikytos sankcijos dėl valstybės sienos pažeidimo bei dėl turto gadinimo. Tokiems atvejams nustatyti ir reikalinga diegiama stebėjimo sistema, nes tvora daugiausia gadinama ten, kur nėra stebėjimo sistemų. Fizinis barjeras nestatomas, kur yra natūralių gamtinių kliūčių (siena ežeru, upe, klampia pelke), tačiau tokiose vietose dažniau patruliuojama.“ Sugadintą tvorą atstato jos statytojai, rangovai.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, „sistemos laukti dar reikės iki metų pabaigos. Tada visas Baltarusijos ruožas jau bus stebimas, o vienas iš 6 stebėjimo centrų bus būtent Pūškų užkardoje.“
Ši užkarda visada yra dėmesio centre, nes čia sulaukiama daug nelegalių migrantų, taip pat ir šiomis dienomis. Užkardos ruože yra geri privažiavimai prie sienos, keliai, kuriais patogiausia gabenti tuos nelegalus. Pūškų pasienio užkarda su Baltarusija saugo beveik 54 km valstybės sienos, dar jai tenka 140 km vidaus sienos prie Latvija.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!