Skip to content

Senos monetos pranašystės Daugėliškio kraštui

Lina RAGINYTĖ

Visas žmogaus gyvenimas, nuo pat gimimo šioje žemėje iki išėjimo, lydimas magijos ir užkalbėjimų. Kiekviena mintis, žodelis, veiksmas ar judesys generuoja tam tikrą energiją: kuriančiąją arba griaunančiąją, kuri pasireiškia materialiame pasaulyje sutinkamais žmonėmis arba dar kitaip, sėkmėmis ar nesėkmėmis. Žmogui visai nebūtina muštis į krūtinę prisiekinėjant, koks jis pamaldus ir mylintis žmones, kiek gerų darbų atlikęs… Užtenka pasižiūrėti į jį supančius žmones, išgerti su juo arbatos… ir suprasi – kūrėjas, tebeieškantis, jau besimokantis ar tiesiog naikintojas tavasis pašnekovas. Vieną vasaros popietę pasibeldėme į Daugėliškio krašto bendruomenės duris. Kodėl? Paviliojo dailios ir šiuose kraštuose dar nematytos langinės, o mums beviešint – pakvipo ne tik gardžia arbata, bet ir magija. 

Daugėliškis vakar ir šiandien

Kas bent kiek domisi istorija, žino, kad viena jautriausių vietų įvairiomis prasmėmis – Daugėliškio kraštas. Turtinga įvykių istorija, daug painiavos, skirtingo mentaliteto žmonių ir šiandien didžiausią administracinį vienetą užimanti teritorija rajone. Iš tikrųjų reikėtų nusimesti visą iki šiol sukauptą informaciją ir pabandyti pajausti, kas yra šis kraštas. Vienaip ar kitaip, derėtų įsisąmoninti, kad visada istoriją kuria (rašo) nugalėtojai. Kiek procentų iš to, kas žinoma iš pasaulio istorijos yra tiesa, ir ar tikrai mūsų protėviai nuo žagrės – nieks neatsakys. Tačiau žmogus apdovanotas protu ir širdimi (intuicija)… todėl teisingiausius atsakymus randa pats. Toks pats ieškojimų ir pažinimo kelias laukia besidominčiųjų Daugėliškio kraštu.

Kad išsigrynintų svarbūs dalykai, reikia veikti ir, žinoma, priimti visas pamokas, kurios iš pirmo žvilgsnio dažnai neturi nieko bendra su užsibrėžtais tikslais. Būtent tokiu principu formavosi ir Daugėliškio kraštas, o tiksliau – žmonės jame. Kas ir kaip vyko Daugėliškyje, jo bendruomenėje – buvo neišvengiama, kad šiandien būtų taip, kaip yra. Štai ir visa istorija, atgulusi kiekvieno atmintyje tokia, koks jis yra pats. 

Nuostabiosios langinės 

Paskutinius keletą metų Daugėliškio krašto bendruomenei, buriančiai draugėn gyventojus, vadovauja Indrė Gruodienė. Indrė taip pat vienas tų žmonių, kuris visą gyvenimą ieško: draugų, naujų veiklų, saviraiškos. Jos užgyventas neįkainojamas turtas: keturi vaikai ir nepakeliama skrynia patirties bei žinių. Indrės šaknys taip giliai, kad jų net siaurėjimo nematyti, todėl kada ir kuri subrandins naują idėją – nuspėti taip pat neįmanoma. 

Šiandien ji gyvena sodyboje Daugėliškio seniūnijoje, dirba Visagine ir vieną po kito gaivius projektus įgyvendina, vadovaudama jau minėtai Daugėliškio krašto bendruomenei bei pačios įkurtai MB „Toli jau arti“, užsiimančiai socialiniais projektais. Šios veiklos glaudžiai persipinančios ir papildančios viena kitą.

Vien iš gausybės Indrės idėjų, kuri ir patraukė ne tik Ignalinos TV kūrybinės grupės akį – iš pelenų prikeltas senas pastatas, kuriame įsikūrusi bendruomenė bei muziejus, pasakojantis apie daugėliškėnų gyvenimą ir buitį. Pro šį pastatą nepravažiuoja ir vis dažniau čia užsukantys svečiai ir turistai. Labiausiai juos žavi spalvingos langinės, kurias prieš metus išdekoravo dailininkai Sigita Klemkaitė (Rokiškis), Algirdas Gaižauskas (Dusetos), Nijolė Trinkūnieņė (Ignalina), Dalia Pajėdienė (Tverečius), Elena Gruodytė (Portugalija), Rima Baukutė (Klaipėda) ir Valdonija Karaliūnienė (Veiviržėnai, Kretingos r.). 

Užsukę į šiuos bendruomenės namus, jūs tikrai patirsite kai ką nepaprasto. 

Pinigėlis prie pamatų

Viešint Daugėliškio bendruomenėje ir šniukštinėjant po pastatą, netrukus nuaidėjo garsūs šūksniai: moneta! Senovinė moneta! Indrė kiek kukliau, bet apsidžiaugė, jog Daugėliškio krašto muziejų papildys šalia bendruomenės namų rasta 1923 m. 10 grošų moneta. Bet tai dar – ne viskas… 

Kaip tai atsitiko? Daugėliškio krašto bendruomenė įgyvendina projektą „Užeik, sveteli, kiemelin“, finansuojamą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. 

Projekto metu Naujajame Daugėliškyje, bendruomenei priklausančiame sklype tuo metu buvo įrengiama erdvė viešiems renginiams: šventėms, edukacijoms, šeimų susitikimams ir kt. Galutiniame projekte erdvė aptverta aukštaitiška medine tvorele su vartais, pėsčiųjų takas išklotas betoninėmis trinkelėmis, pritaikytas ir neįgaliesiems. Iki šiol dažnai užmirkusioje pievoje įrengtas drenažas, paklotas žvyras ir smulki skalda. Tuo metu darbus atlikę VšĮ „Dingę kaimai“, kurios direktorius Tomas Baušys ir rado lenkų laikų monetą. Indrė lyg pajuokavo, lyg užkalbėjo, kad ši moneta atneš sėkmę. Pinigas, kuris, sako, netrukus iš tikrųjų išnyks, iš tikrųjų yra kuriančiosios energijos simbolis, pritraukiantis tai, ką simbolizuoja. Anksčiau žmonės vertėsi be pinigų, paskui mokėsi gyventi su pinigais, netrukus ir vėl jų nebeturės. Vieni gyvens realiu mainų principu, kiti – suskaitmenintu. Tačiau šiandien senoji moneta Daugėliškio krašto bendruomenei pranašauja klestėjimą. 

Išmintis suderinta su patirtimi

Laikas apsisuko ir žmonės po truputį ima suvokti, kad tai, kas prieš keletą metų buvo tarsi mados klyksmas, kai kuriems tampa gyvenimo būdu. Ne tik todėl, kad norisi išsivaduoti iš sistemos ir melo gniaužtų, o todėl, kad norisi daryti tai, kam esąs sutvertas ir pirmiausia – būti tuo, kuo iš tikrųjų esąs. Daugėliškėnai būtent taip ir gyvena. Jie patys malasi duonai ir pyragams miltus. 

Kad šiuolaikiniam žmogui būtų suprantamiau, savo girnas jie šmaikščiai vadina treniruokliu. Tai patvirtino Daugėliškyje apsilankęs Lietuvos nacionalinės ekspedicijos dalyvis, gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius. Pasukęs girnas suprato, kad tikros duonos pasigaminti nėra lengva. Kaip ir visa kita… 

Net ir tikra gardi arbata, džiuginanti ir raminanti ir kūną, ir sielą, kuria daugėliškėnai pavaišina kiekvieną užsukusį nėra lengva. 

Tarkim, gauromečio (ožkarožės) arbatą bendruomenės moterys gamina drauge. Fermentuota šio augalo arbata ne tik aromatinga, bet turi daug gydomųjų savybių, o šios arbatos paruošimas skatina bendruomeniškumą. Prisiskynę gauromečio, susirenka moterys pas Genovaitę Pašilienę Mažviliškės kaime, ir, linksmai pasišnekučiuodamos trina delnais lapelius bei deda juos į stiklainius. Taip žolė pora dienų saulėje fermentuojasi, o paskui džiovinama.

Regis, anoks čia darbas, bet visame tame: miltų malime, tešlos minkyme, žolelių skynime ir visuose kituose darbuose sudėta daugybė žodelių, pašnibždėjimų, kuriuos supranta tik gamta ir sustiprina prašymus ir palinkėjimus. 

Pirtis ir krosnis – žmonėms 

Indrės vadovaujama MB „Toli jau arti“ vykdo įvairius socialinius projektus. Viskam išvardinti, matyt, pritrūktų popieriaus lapų, tačiau bene svarbiausi Daugėliškio krašto bendruomenei – iš Vokietijos atkeliavusi galinga krosnis ir vežiojama pirtis. Indrė įgijo lauke, po stogu pastatomą stacionarią modernią krosnį duonai ir pyragams kepti. Vienu metu krosnyje galima iškepti 10 kepaliukų duonos. Taigi, bet kuris daugėliškėnas ar svečias, atvykęs su malkomis, gali pats girnomis bendruomenės namuose susimalti miltų, o paskui (po viso rūgimo proceso) krosnyje išsikepti duonutės ar gardų kalėdinį pyragą.

Dar viena naujiena – vežiojama pirtis. Ją daugėliškėnai prisikabina prie automobilio ir nugabena į tuos namus ir tiems žmonės, kuriems tokia paslauga labai reikalinga. Neturintiems sąlygų – elementariai higienai palaikyti, dar kitiems – gerai sveikatai palaikyti.

Geriausi mergvakariai

Iki šiol jau daug kur užmištas, o kitur – per daug „išsidarkęs“ paprotys organizuoti mergvakarius, Daugėliškyje atgijęs visu smagumu. Jei tekėdama mergina, prieš pasiryždama keliauti paskui išrinktąjį, nori pasitikslinti, ar tikrai tas kelias jai – jos laukia nepamirštama diena Daugėliškio bendruomenės namuose. Smagūs išbandymai ir mokymai (kuriuos daugelis vadina edukacijomis) arba perdien „parengs“ nuostabią nuotaką, arba… ilgam atbaidys merginą nuo santuokos.

Mergvakario metu laukiantys pasirengimai šeimyniniam gyvenimui: „Grūdą girnomis malsi, skalsią duoną ragausi“ (visus metus), „Du gaideliai…“ (rugpjūtis, rugsėjis), „Duonos kelias“ (visus metus), „Obuolių sūrio gaminimo paslaptys“ (rugsėjis-gruodis), „Ekologija šalia mūsų“ (ištisus metus), „Paukščiai – gamtos ir namų puošmena“ (ištisus metus), „Karpinių ornamentai“ (visus metus), „Vilnos akvarelė“ (visus metus), „Verbų rišimas“ (spalis-balandis), „Šiaudinių žaisliukų gaminimas“ (spalis-gruodis), „Floristinių atvirukų gaminimas“ (spalis-balandis), „Pynimas iš laikraščių“ (visus metus).

Marijos Šviesos kelias

Daugėliškio krašto bendruomenė betarpiškai bendrauja su visomis institucijomis, kuria bendras veiklas, tradicijas, planuoja ateitį. Ne išimtis ir bažnyčia. Keletą metų Daugėliškio parapijoje kartu bendrose veiklose dalyvavęs kunigas Bernardas Augaitis paliko parapiją, tačiau jo vietą užėmė naujas žmogus – kun. Rimas Kalmatavičius. 

Žolinių, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmės išvakarėse parapijiečiai susibūrė dvasingai bendrystei, naujai gimusiai tradicijai – eiti Marijos Šviesos keliu.

Pasak Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčios klebono Rimo Kalmatavičiaus, aplankant žmonių namus, einamas Šviesos kelias, simbolizuojantis Marijos priartėjimą prie žmonių. 

Dar daug gražių dalykų liko nepapasakota ir neatskleista, bet skubėti nėra kur. Jau šį rudenį Ignalinos TV kūrybinė grupė pakvies visus į virtualią pažintį su Daugėliškio krašto bendruomene 30-ąjamą laidų „Savaitė“ sezone. 

Dėl mergvakarių, edukacinių programų ar tiesiog pasikalbėjimų prie arbatos skambinkite telefonu +370 652 87466 arba rašykite el. paštu daugeliskio.bendruomene@gmail.com

Ignalinos TV ir bendruomenės archyvo nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje