Laiko tėkmė nuplauna ir ištrina viską – nugludina istorijos faktus, išveda jos liudininkus, o šaltiniai, tvirtinantys įvykių svarbą, palengva senka. Renkant informaciją apie mūsų krašte dirbusius dvasininkus, tenka susidurti su įvairiais, skirtingais vertinimais apie tą patį asmenį, dienų verpete prarastas tikslumas, kalbant apie kunigavimo metus. Visgi, esminis tokios medžiagos tikslas – palikti ateities kartoms išskirtinės profesijos žmonių sąrašą, kuriame be dvasininkų, būtų įamžinti parapijų choristai, vargonininkai, aktyviai bažnyčią rėmę parapijiečiai. 

Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos parapijos kunigai (I dalis)

1918 m., kunigas Vaclovas Giedrys, kilęs iš Giedraičių, buvęs caro armijos kapelionas, rusų revoliucijos metu gyveno Pliaterave (11 km nuo Vosiūnų) ir aptarnavo dabartinėje Vosiūnų parapijoje gyvenusius katalikus. 1918 m. pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Iniciatyviai į tokį darbą įsijungė Barsukų kaime (netoli Kazėnų) gyvenę Girijatas ir Jachnavičius. Tais pačiais metais Adutiškyje stovėjusio svirno medžiagą žmonės parvežė į Vosiūnus, tačiau revoliucijos neramumuose ta mediena žuvo. 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose, kurie 2 km į pietryčius nuo Vosiūnų, 1921 m. ten įrengta laikina koplyčia, bet dėl nesutarimų su žemės savininku, statyba nutraukta. Kunigas V. Giedrys prikalbino vietinius žmones atsiskirti nuo Tverečiaus parapijos ir sukurti savąją, nes vosiūniečiams į Tverečių – 15 km, o iš kitų kaimų buvo dar didesnis atstumas.

1921 m. atvyksta kunigas Juozapas Erčius, kurio rūpesčiu tais pačiais metais pradėta statyti dabartinė Vosiūnų bažnyčia. 1922 m., apie Sekmines, Juliaus Buroko namuose kunigas pradėjo laikyti pamaldas. 1924 m., Visų Šventėje, pamaldos laikomos jau bažnyčioje. 1924 m. gruodžio 12 d. Vilniaus Arkivyskupas Jurgis Matulevičius raštu Nr. 2445, parapiją Vosiūnuose oficialiai erigavo (įkūrė) Dievo Motinos titulu. 1926 m. balandžio 13 d. civilinė valdžia kunigą Juozapa Erčių, kaip svetimšalį (už lietuvišką veiklą), išvežė į nepriklausomą Lietuvą. Jam buvo 30 metų.

1926 m. birželio 4 d. Vosiūnų parapijoje tarnavo kunigas Vincas Miškinis, gimęs Utenos apylinkėse. Klebono rūpesčiu pastatyta klebonija. 1927 m. šią parapiją oficialiai aplankė Jo Ekselencija arkivyskupo J. Matulevičiaus įpėdinis Jo Ekselencija arkivyskupas Romualdas Jalbrykowskis, kuris 1928 m. birželio 26 d. raštu Nr. 39/28, prie Vosiūnų parapijos priskyrė kelis Vidžių parapijos kaimus ir iš naujo „įsteigė, kaipo parapiją Wasiewicze“. Tuomet parapijos teritorija priklausė Lenkijai.

1931 m. nuo birželio 4 d. iki 1951 m. kunigavo Baltazaras Budreckis. 1931 m. Vilniaus arkivyskupas įsakė kas antrą sekmadienį pamaldas laikyti lenkų kalba. 1922–1936 m. parapijoje veikė „Ryto“ draugijos skyrius, 1927–1932 m. turėjęs mokyklą. 1926 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1937 m. klebonas Baltazaras Budreckis nubaustas 1-eriems  metams kalėjimo, kad rašydamas metrikus nelenkino lietuviškų pavardžių. 1951 m. areštuotas sovietinės valdžios.

1946 m. Vosiūnų parapijai administruoti paskirtas kunigas Jonas Deksnys, lietuvis, kilęs iš Rokiškio.

1948 m. Vosiūnų parapiją administravo kunigas Antanas Dylys, kilęs iš Švenčionėlių.

1951 m. kovo 16 d. iki 1958 m. lapkričio 20 d. kunigavo Alfonsas Merkys.

1958 m. lapkričio 20 d. iki 1961 m. balandžio 18 d. tarnavo kunigas Juozapas Karaliukas.

1961 m. balandžio 18 d. iki 1964 m. vasario 15 d. parapijoje tarnavo kunigas Jonas Paukštys.

1964 m. iki 1994 m. Vosiūnų parapijoje kunigavo Antanas Simonaitis. 

1985 m. nuo rugpjūčio iki 1986 m. vasario mė, kartu su kunigu A. Simonaičiu, tarnavo kunigas Nikodemas Steponas Jaura.

1994 m. iki 2010 m. kunigavo Steponas Tunaitis.

Nuo 2010 m. iki dabar tarnauja kunigas Antanas Domeikis.

2021 m. paminėtas Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios 100-metis.

Dėkoju Mildai ir Bangai Laurutėnaitėms ir Vandai Laurinavičienei už pateiktą medžiagą iš Bažnyčios archyvo.

Nuotraukos iš redakcijos archyvo.