Skip to content

Į sveikatėlę, valdžios vyrai ir moterys!

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Pasaulis gedi Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II. Taip bent mums pasakoja žiniasklaida. Na. dėl to „pasaulio“ galima būtų sudvejoti, juk mūsų žurnališiams visada, jeigu sukrėsta, tai „visa Lietuva“, jeigu pasipiktinusi – irgi. 

Aišku, kad jau bent Lietuvoje nemažą dalį žmonių (korektiškai pasakius) labiau sukrečia artimo žmogaus, negu svetimos šalies valdovės mirtis. Beje, kurio nors savo, lietuviško, valdovo mirtis irgi kažin ar daug ką sukrėstų. (Čia toks ne visai baltas humoras).

Bet ne apie tai kalba, o apie tai, kad ar jūsų nepiktina, kad karalienė Elžbieta II dar visai neseniai prieš pietus išgerdavo džino, sumaišyto su stipriu vynu, pietums – vyno, vakare gurkšnodavo sausą martinį (šiam kokteiliui imama 40 granų džino „Gordons“ ir 20 gramų vermuto „Martini Dry“) , o dieną užbaigdavo šampanu.

Jums, prisiklausiusiems gorbačiovų ir verygų, dar ne baisu? Juk per dieną ši senolė suvartodavo 6 vienetus alkoholio – 42 vienetus per savaitę. O tai tris kartus viršija „medikų“ rekomendacijas, ir apskritai tiek alkoholio per savaitę suvartojantis žmogus yra laikomas – taip, alkoholiku.

O britų monarchė Elžbieta II buvo vadinama „kertiniu tautos architektūros akmeniu, tvirtai laikiusiu šalies įvaizdį“. Štai tokia buvo ši „alkoholikė“.

Dabar įsivaizduokime, kad koks nors žurnališius užfiksuotų Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, keliantį taurę vyno. Čia gi skandalas būtų. Aš jau nė neįsivaizduoju reakcijos, jeigu tokio nusikaltimo vietoje būtų nutverta Ingrida Šimonytė. Taigi būna kartais, koks seimūnas įkliūna – triukšmo savaitei. Tarsi koks dainorėlis būtų gerai atsigėręs, jei prisimenate, vos ne visos televizijos įkaušusį Kęstutį Kerbedį rodė, seimūnui tikrai daugiau dėmesio būtų skirta. .  

Bet man kažkodėl atrodo, kad mūsų politikai geria daug daugiau, tik, kaip sakoma, už uždarų durų. Štai atėjo rudens sesija. Į jos darbotvarkę įtraukti 473 projektai (be lydimųjų). Vyriausybė siūlo svarstyti 96 teisės aktų projektus, Prezidentas – 3 įstatymų projektų „paketus“ (kas žino, kiek projektų viename pakete), ir dar savo pasiūlymų, anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos.

„Pagrindinis šios Seimo sesijos iššūkis ir tikslas – kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti visus šiuos pasiūlymus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus“. Čia jau citata iš V. Čmilytės-Nielson kalbos, pristatant sesijos darbų programą.

Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d., tai yra, trunka 94 dienas, arba 13 savaičių. Seimas posėdžiauja 2 kartus per savaitę, taigi, išeitų, 26 kartus per sesiją. Tikiuosi, teisingai suskaičiavau, nors matematikos egzaminų gyvenime nelaikiau…

Dabar pagalvokite, ar gali blaivūs žmonės per 26 dienas „kruopščiai įvertinti…“ ir taip toliau, žiūrėkite truputį aukščiau esančią citatą, visus tuos teisės aktus, kurių priskaičiuojama netoli trijų šimtų. Išeitų – „kruopščiai įvertinti…“ kasdien reikės dešimt įstatymų.

Negana to, opozicija dar nori įkurti darbo grupę, kuri išsiaiškintų, kodėl Lietuvoje pabrango elektra. Būtų, žinoma, įdomiau, jeigu išsiaiškintų, kodėl Europoje, iš kurios mes tą elektrą perkame, ji pabrango, kodėl Lietuva pati elektros sau pasigaminti nesugeba… bet tada, žiūrėk, ir nepastatyta atominė elektrinė bus prisiminta, visi tie, kurie prieš atominę agitavo… Geriau Europą gelbėti. 

Ir, žinoma, svarbiausias darbas, kuris laukia opozicijos rudens sesijoje, tai interpeliacijos. Bent trims ministrams. Kad tos interpeliacijos bus nesėkmingos, taip sakant, tik oro drebinimas neblogai vėdinamoje Seimo salėje, ir drambliui aišku. 

Net Ramūnas Karbauskis apie interpeliacijas taip ir pasakė, na, truputį švelniau: „Tuščias oro stumdymas“. Bet R. Karbauskiui gerai taip kalbėti, jis ne valdžioje, tuo tarpu opozicija, nors dabar ne valdžioje, bet labai norėtų į valdžią ateiti, o kaip kitaip rinkėjus sugundysi, jeigu ne oro drebinimu. Ir kuo garsiau, tuo geriau. O įstatymai – galima bus ir po dvidešimt per posėdį priimti. Juk nemažai daliai rinkėjų įstatymai – buvę nebuvę, jiems tik daugiau išmokų, mažiau mokesčių. Ir dar gerai būtų, jeigu degtinė atpigtų, bet čia jau iš pasakų srities.

Bet jeigu visokios darbo grupės, interpeliacijos, svarstymai su apsižodžiavimais – kiek tada per posėdį reikia įstatymų priimti? Kaip suprasti, kam tie įstatymai naudingi, kad staiga jų prireikė? Kas juos „prastūmė‘? Kam buvo viskio ar kokio kito gėrimo dėžutėje kažkiek (ir kiek) atnešta? Ar įmanoma tai suvokti blaiviu protu?  

O juk kadaise nereikėjo tiek įstatymų. Užteko dešimties. Bet šiandien tokia „teisėkūra“ netinka, nes ten trumpai ir aiškiai buvo pasakyta, pavyzdžiui, „Nevok“. Ką veiktų, kaip tokį įstatymą aiškintų visa mūsų „teisėtvarkos“ sistema?

Gal mūsų valdovams, vadovams ir šiaip seimūnams kartkartėmis išgerti reikėtų. Taip susėsti draugiškai, visus kvailus draudimus pamiršti ir išgerti. Nežiūrėti į žurnališius. Pavyzdį iš Elžbietos II paimti… O žurnališiai – žinote, kaip jie geria? Aš tai žinau, mačiau, ne su vienu iš tų, kurie šiandien dedasi didžiausi blaivybės sergėtojai, prie vieno stalo sėdėjau… Manote, taip tik anksčiau buvo? 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here