Prieš 100 metų, 1922 m. rugpjūčio 1 d., Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine kalba. Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko A. Antanaičio, tą dieną gimtoji lietuvių, o ne svetima kalba, pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją tapo valstybine.
„Nuo tos dienos lietuvių kalba tapo laisvos tautos, laisvos valstybės, laisva viešojo gyvenimo, įstatymų, kultūros, mokslo kalba. Tą dieną tapome kalbos valstybe“, – sakė A. Antanaitis viename šventiniame renginyje.
Deja, kalbininkai, stebintys dabartinę lietuvių kalbos situaciją, ją vadina apgailėtina daugelyje aspektų. Tikimybė, kad seniausia Europos kalba bus įgrūsta po šluota – visai reali. Žingsnelis po žingsnelio, jautriai ir subtiliai formuojant reikiamas nuomones visuomenėje.
Mūsų visuomenė rengiama tolesniems žingsniams: valstybinės raštvedybos nutautinimo, lietuvių kalbos pašalinimo iš valstybinės vartosenos. Planuojama leisti rašyti į tapatybės dokumentus svetimų kalbų diaktrinus. Reiškia, kad visuose dokumentuose – valstybės registre, sąrašuose, kur tik bus rašoma asmens pavardė, bus leistini svetimos kalbos ženklai.
Ties „žmoga“ neapsistota. Kažkas sąmoningai naudojasi tuo, kad svetimos kalbos vaikams ir paaugliams grūdamos, dar gerai neįsisavinus savo gimtosios kalbos. Vaikai užaugs tik tokią perdarą girdėję telvizijoje, aplinkoje ir patys taip kalbės.
Garbaus amžiaus lituanistė pastebėjo, kad jos kompiuteryje nustojo veikusi VDU kirčiuoklio programėlė. Pagrindinėje svetainėje tokios jau neberado, neteko galimybės atsisiųsti. Kalbos specialistė piktinasi, kad programėlė panaikinta be jokio įspėjimo. Gal bijoma, kad per anksti sužinosime apie tyliai slenkantį kalbos perversmą, kuris nelabai pastebimas kitų specialybių atstovų…
Valstybinės kalbos 100-mečio proga skirtoje radijo laidoje pranešta, jog Valstybinės kalbos įstatymas pasenęs, o Lietuva tiek toli pažengusi, kad jau šioje Seimo sesijoje bus priimtas naujas ir pažangus Valstybinės kalbos įstatymas.
Šiuo metu ant mūsų tautiečių galvų krenta didžiuliai srautai visokios negatyvios ir sudėtingos informacijos, todėl, pasak įžvalgesnių lietuvių kalbos puoselėtojų, gal yra manoma, kad maža tauta pasiduos ir lengvai leis smogti lemiamą smūgį valstybinei kalbai?.. Viskas įmanoma.
Reali ir visai liūdna ateities vizija – kada nors duomenų debesyne kažkas aptiks informaciją apie Žemėje tūkstančius metų gyvavusią baltų tautą, kurią pražudė ne svetimi, ne kalavijai, o išprievartautas Valstybinės kalbos įstatymas, atvėręs vartus į kalbos hibridizaciją, ištirpimą kitose kalbose?..
P.S. Neginčytina, kad vykstantis karas šalia keičia visuomenės pasaulėžiūrą, vertinimus, net kultūros suvokimo ribas. Vilniaus rusų dramos teatras vadinsis Vilniaus Senuoju teatru, Aleksandro Puškino gimnazijos pavadinimo neliks. Žmonės jaučiasi pasimetę tokiame permainų laike, jau pradedama klausinėti aplinkinių ar galima klausyti muzikos rusų kalba, ar galima skaityti viešai nedraugiškos tautos klasikinės literatūros kūrinius?..
Alkas.lt nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!