Skip to content

Meilės nesumeluosi. Po šventinio savaitgalio Dūkšto miestelyje 

Seniūno ir rajono kultūros darbuotojų dovanos Dūkšto dainų ansambliui jo 30-mečio proga.
Seniūno ir rajono kultūros darbuotojų dovanos Dūkšto dainų ansambliui jo 30-mečio proga.

Lina ŽVORŪNĖ

Žmogus sugalvoja norą ir pasiprašo Dievulio, kad šis leistų jam nedirbti ir turėti pajamų. Dievulis akimirksniu ir vykdo norą. Žmogus patenka į avariją, atgula „ant patalo“ ir tampa valstybės išlaikomu neįgaliuoju. Noras išpildytas. Juokas per ašaras. Taigi, yra labai svarbu teisingai sugalvoti norą ir dar svarbiau – teisingai jį suformuluoti, kad neliktų spragų įvairioms interpretacijoms. Bet ar tai įmanoma? Jei turite reikalų su dirbtiniu intelektu, tada įmanoma, bet žmogaus pranašumas ir tuo pačiu metu bėda ta, kad jis yra nuolat besikeičiantis ir nenuspėjamas. Gerų norų vedini dūkštiečiai ir vėl pateko į mįslingą nesusipratimų sūkurį. Galima tai būtų pavadinti mentaliteto skirtumų problema arba krypčių (kelių) ir kvailių problema, ypač kai kryptį nurodo kvailiai. 

Problemos esmė

Praėjusį savaitgalį Dūkšte vyko dvi dienas trukusi tradicinė Kryžiaus Išaukštinimo šventė. Šeštadienio vakarą – koncertas lauke, sujungus ir Dūkšto krašto dainų ansamblio 30-ies metų veiklos minėjimą ir maldas už Amžinybėn išėjusius ansamblio narius, o sekmadienį – atlaidai ir muzikinė dovana bažnyčioje. Renginį organizavo Dūkšto krašto bendruomenė ir jos pirmininkė Jūratė Rudokienė bei narė Ona Zaleckienė, kiti bendruomenės nariai. Dar rugpjūčio pradžioje pasiskirstę darbus ir pradėję derinti veiklas, dūkštiečiai negavo seniūno Antano Šakalio leidimo organizuoti šį renginį (žr. dokumento kopiją).

Tiesa, po renginio nuvilnijo visokių minčių. Tarkim, nedera renginys šventoriuje. Jau seniai visoje Lietuvoje organizuojami įvairūs renginiai ir koncertai bažnyčių šventoriuose. Ignalinos kraštas – nėra išimtis. Visa gausybė renginių vyko Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje, Ignalinos viešosios bibliotekos projekto „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“ renginiai su koncertiniais pasirodymais vyko Linkmenų ir Gedžiūnėlių bažnyčių šventoriuose, galiausiai – Palūšėje šv. Lauryno atlaidai su koncertine programa taip pat vyko šventoriuje, kur dalyvavo (yra vaizdinė medžiaga) ir pats Dūkšto seniūnas ir Kaniūkų bendruomenės pirmininkas Antanas Šakalys, taip jautriai ir skausmingai sureagavęs dėl renginio Dūkšto bažnyčios šventoriuje. 

Įdomi logika – jei seniūnijos organizuojamo renginio metu „britvininkai“ ant vieno rato laksto ir visi šoka bei dainuoja iš kairės pusės – viskas puiku, bet jei Dūkšto krašto bendruomenės organizuojamame renginyje dainuoja, ploja ir šoka žmonės iš priekio – tada drumsčiama mirusiųjų ramybė. 

Tautos išmintis byloja: kai neturi prie ko prikibti, ar ką pasakyti – geriau patylėti. Apsikvailinti visada suspėsi. 

Dar vienas kuriozas. Esą Dūkšto ansamblio jubiliejiniai veiklos metai buvo anksčiau, o čia dabar organizuojamas šou dėl šou. Deja, po daugybę metų viską fiksavusios savivaldybės interneto svetainės www.ignalina.lt netyčinės „pertvarkos“, sistema nebeduoda rasti ankstesnių metų archyvinių medžiagų. Dar pernai buvo L. Kovalevskienės parengta informacija apie kolektyvo veiklas ir nuopelnus, o dabar jau viskas išnyko. Ar teisinga naikinti krašto istoriją fiksuojančius archyvus? Na, bet gerai, kad yra kiti archyvai, kuriuose užfiksuoti video įrašai, švenčių, minėjimų, sukakčių datos ir veiklos. 2012-01-06 ansamblis minėjo 20-ies metų veiklos sukaktį. 2017-04-21 – 25-erių metų veiklos sukaktį. Suskaičiuoti, matyt, įmanoma, kelintas metais sukanka 30. 

Seniūno ir rajono kultūros darbuotojų dovanos Dūkšto dainų ansambliui jo 30-mečio proga.
Seniūno ir rajono kultūros darbuotojų dovanos Dūkšto dainų ansambliui jo 30-mečio proga.

Klaidūs keliai ir terminai

Jeigu kitur renginiai organizuojami lengvai ir paprastai, dauguma net be jokių leidimų, tai Dūkšte reikalų yra. Turėdami praeityje neigiamos patirties su Dūkšto seniūnu A. Šakaliu ir negalėdami nuspėti jo mąstymo gelmių ir posūkių, renginio organizatoriai nusprendė, pasiruošti kaip pridera. Bendruomenės narė O. Zaleckienė, pasiraitojusi rankoves, kibo prie dokumentų. 

„Susipažinau su savivaldybės viešosiose vietose renginių organizavimo taisyklėmis. Jose nurodyta, kad renginio rengėjai turi pateikti patvirtintos formos prašymą. Prašymo forma savivaldybės teisės registre neskelbiama. Paskambinau savivaldybės administracijos specialistei, atsakingai už kultūros sritį, ji mane informavo, kad bendruomenė savivaldybei turi pateikti raštą dėl leidimo renginiui, kuriame turėtų būti informacija apie numatomą renginio vietą, laiką ir numatomas vykdyti veiklas. Dūkšto krašto bendruomenė rugpjūčio 30 d. pateikė raštą, prašydama išduoti leidimą renginiui. 

Po kelių dienų bendruomenės pirmininkė gavo el. laišką, kad reikia užpildyti patvirtintą prašymo formą ir gauti suderinimus pirmiausiai iš seniūno ir policijos bei laiške nurodė, kad abejonių kelia, ar renginio metu galima organizuoti prekybą.

Savivaldybės tarybos sprendimo, reglamentuojančio prekybos tvarką rajono viešosiose vietose, 3 p. nurodyta: „Prekiauti ir teikti paslaugas galima: 1. Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintose viešosiose vietose“, na šis punktas mūsų atvejui netinka. Tačiau yra 2 p., kuriame nurodyta, kad prekiauti galima – „renginių metu jų organizavimo vietose, nustatytose Renginių organizavimo rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse.“ Bendruomenės organizuojamoje šventėje šis punktas leidžia tokią veiklą vykdyti, nes Renginių organizavimo taisyklių 5 p. nurodyta „rajono savivaldybės viešosios vietos, kur gali būti organizuojami renginiai – rajono miestų, miestelių, kaimų gatvės, aikštės, parkai, skverai, stadionai bei kitos valstybės ar savivaldybės valdomos ar naudojamos teritorijos.“ 

Mūsų nuomone, Dūkšto ansamblio šventėje, kurią bendruomenė planavo surengti Vilties aikštėje, Dūkšte, prekybai suvenyrais, meno dirbiniais, gaiviaisiais gėrimais ir užkandžiais teisinių kliūčių nebūtų buvę. Tokia veikla buvo nurodyta ir bendruomenės teikiamame prašyme. 

Su užpildytu prašymu rugsėjo 7 d. išsiruošiau į kelionę su mintimis, kad surinksiu derinimus ir savivaldybės administracijai pateiksiu nustatytos formos prašymą. Iš tiesų, Dūkšto seniūnas maloniai priėmė, vyko dalykiškas ir korektiškas pokalbis, pokalbio metu pažadėjo realią pagalbą organizuojant renginį, ir paaiškino, kad jis vis tik turi dėl renginio susiderinti su savivaldybės administracija, suderinimo žymos ant prašymo neuždėjo, bet pažadėjo po pietų paskambinti, kad galėčiau toliau vykdyti derinimo veiksmus. Tenka tik apgailestauti, bet seniūnas nei po pietų, nei rytojaus dieną man nepaskambino, todėl nerimaudama rugsėjo 8 d., apie 10 val., išdrįsau jam paskambinti pati. Pakilia nuotaika pasiteiravau kaip sekėsi su mūsų prašymo derinimu, seniūnas pasakė: „Viskas tvarkoje, pasirašiau“. Sutarėme, kad per keletą minučių atvažiuosiu pasiimti dokumento, kad galėčiau vykdyti tolimesnius derinimo veiksmus. Seniūnas padavė dokumentą ir ištįso mano veidas, seniūno derinimo žymos vietoje nurodyta „NESUTINKU“, po šia žyma seniūno parašas ir data. Klausiu kodėl ir kokie motyvai? Atsakymas buvo toks, kad jei bendruomenė raštu kreipsis į seniūną dėl motyvų, jis raštu išdėstys motyvus, kodėl nesutinka, kad toks renginys vyktų Vilties aikštėje. Nesuprasdama, kas atsitiko, kodėl seniūnas staiga per kelias valandas kardinaliai pakeitė nuomonę, jo paklausiau, ar seniūnui buvo liepta priimti tokį sprendimą. Atsakymas buvo trumpas ir konkretus: „Ne, niekas neliepė“, ir pridūrė, kad jis turi ir savo tvirtą nuomonę ir kad bendruomenės prašymą dėl renginio su savivaldybės administracija taip pat derino“, – pasakoja O. Zaleckienė. 

Tvirta Dūkšto seniūno nuomonė.
Tvirta Dūkšto seniūno nuomonė.

Seniūno akibrokštas

Gavęs tokį akibrokštą iš seniūno, renginio organizacinis komitetas susirinko pasitarti, ką daryti toliau. Apsvarstę visokius variantus, tarp kurių buvo svarstymas keisti renginio vietą ir prašyti gerb. Dūkšto klebono leisti renginį organizuoti bažnyčios šventoriuje, išsiaiškinti kokios teisinės pasekmės grėstų organizatoriams dėl renginio organizavimo be leidimo ir pan. Bendruomenės nariai nutarė pirmiausiai išnaudoti visas galimybes, kad gautų leidimą renginiui.

„Policijoje labai maloniai ir be laiko gaišinimo suderinimą gavome. Su prašymu nuėjau tiesiai pas savivaldybės administracijos direktorę J. Balinskienę. Įvyko korektiškas ir konstruktyvus pokalbis. Pokalbio metu paprašiau, kad direktorė paskambintų seniūnui ir paprašytų jo, kad nedarytų kokių techninių kliūčių dėl elektros, salės pasinaudojimo bendruomenės pastato antrame aukšte (oficialiai bendruomenė turi teisę naudotis mažyte 9 m2 tame pačiame pastate) ir kt. Direktorė pažadėjo tai padaryti, bet dėl leidimo gavimo renginiui neužtikrino. Be to, ji taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl numatytos prekybos renginio metu. Dar kelis kartus savivaldybės administracijos direktorės atsiklausiau, ar, sugrįžusi į Dūkštą, kur tuo metu repetavo ansamblis, galiu padrąsinti juos, kad leidimą renginiui gausime. Direktorė buvo lakoniška ir pasakė: „Žiūrėsim žiūrėsim…“, – prisimena O. Zaleckienė. 

Sugrįžusi bendruomenės narė iš dalykinės kelionės, ansambliečius optimistiškai nuteikė, susidariusi nuomonę, jog savivaldybės administracija tikriausiai kliūčių nedarys, be to, su organizatoriais pasitarę, jei jau tokia rimta teisinė kliūtis yra tik prekybos organizavimas, nusprendė geriau atšaukti prekybą, nei su savivaldybės vadovais veltis į ginčus dėl prekybos renginio metu teisėtumo. Rugsėjo 9 d. (ankstų penktadienio rytą) savivaldybės administracijai pateikė papildomą raštą, kad prekyba renginio metu nevyks ir patikslino renginio programą. 

Bendruomenė nei ketvirtadienio popietę, nei penktadienį negavusi nė menkiausios žinutės iš seniūno ar kito savivaldybės specialisto, nutarė nerizikuoti ir paprašė pagalbos kun. Vytauto Pūko. Nors iš pradžių šventė buvo numatyta per dvi dienas ir skirtingose vietose, galiausiai puikus renginys įvyko Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčioje ir jos šventoriuje. 

Onutė Zaleckienė įsitikinusi: „Jei seniūnas būtų stojęs bendruomenės pusėn, renginys būtų įvykęs su visomis planuotomis veiklomis erdvioje, renginiams pritaikytoje viešojoje vietoje Dūkšto miesto centre“. 

Nepaisant visų trukdžių, Dūkšto dainų ansamblio 30-ties metų veiklos jubiliejinė šventė įvyko…

Pastebėjimas

Asmeninis pastebėjimas. Stebėjau renginį, nes išgirdus jo priešistorę, buvo labai įdomu, kaip gi jie susidoros su iššūkiu. Kas norėjo, apie šventę galėjo paskaityti praėjusiame laikraščio numeryje. O kas skaitė, pastebėjo, kad neatvyko ansambliui už veiklą padėkoti nei seniūnas A. Šakalys, nei joks savivaldybės atstovas, nei kolegos. Kažkas kalbėjo apie dvigubus standartus. Nematau čia jokių standartų. Matau tik veidmainius. Vargu ar lūžo sekmadienio rytą rajono bažnyčių klausyklos nuo skubėjusių išpažinties, nors… ką gali pakeisti išpažintis, jei žmogaus suvokimas nepakyla iki žmogaus, kaip dvasingos būtybės, lygio. 

30 metų dūkštiečiai repetavo, važinėjo koncertuoti ne tik po šalį ir kitas valstybes, bet ir po atokiausius rajono kampelius. Puošė šventes, gelbėjo renginius, net kai iškrisdavo kiti kviestiniai kolektyvai… ir ką… kiek seniūnų, kultūros darbuotojų ir kolegų iš rajono atvyko pasveikinti. Jūs ne Dūkšto krašto dainų ansamblio narius įskaudinote ir nuliūdinote. Jūs tik viešai parodėte, kas ir kokie iš tikrųjų esate. 

Pribloškė ir vėlų vakarą socialiniame tinkle FB pasirodžiusi kitos Dūkšto bendruomenės žinutė-sveikinimas švenčiančiam kolektyvui. Atsimerkite ir apsižvalgykite, kas vyksta ir nebejuokinkime žmonių su tais feisbukais ir dar ypač sveikinimais juose. Jei tau brangus žmogus ar kolektyvas, tu rasi laiko ir galimybę ateiti, pasveikinti ir apkabinti. Tyla kur kas pagarbiau, nei tie niekiniai sveikinimai su širdelėmis internete, ypač kai susitikę gatvėje gerbiami FB draugai net nepasilabina. Niekada nevėlu keistis, svarbiausia suvokti, kad reikia ir nori keistis, o tada daryti veiksmus, bent mažyčius. 

Šį pasaulį gali išgelbėti tik Meilė, bet jos nesumeluosi.

K. Pabijuto pieš. 

2 komantarai (-ų)

  1. Vidmantas
    Pikta, kad mero kėdėje turime tik tokio proto teisėtai išrinktą kerštingą beraštį su tokia pat berašte jo parankine ir graudu, kad valdiškose taburetėse sėdintys (seniūnai, kultūros darbuotojai, mokytojai), priversti taip gėdingai tylėti, kai iš jų ir visų mūsų tyčiojamasi. Tik pasakyk: “Ne Justuko ir Jūratuko kvailystėms!” ir sudiev valdiška tarnyba. Kuo Ignalina skiriasi nuo Rusijos? Ten belangė už lapelį su užrašu “Karui ne”. Juk visiems aišku, kieno palaiminimu ant bendruomenės prašymo renginiui atsirado šakalio rezoliucija “Nesutinku”.

  2. Didžiulė pagarba Dūkšto parapijos klebonui, kuris neskirsto žmonių į mylimus ir ne. Ten aukštybėse visi būsim savi. Skaudu kai šioj ašarų pakalnėj dėl valdžiažmogių žmogus turi jaustis žeminamas. Toks seniūnas kaip Šakalys pasijuto esąs ne tik seniūnijos teritorijos, bet it toj teritorijoj gyvenčių žmonių savinininku. Brrr…


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here