Skip to content

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Dūkšto ir Rimšės žydai karo pradžioje

Parengė Jonas BALTAKIS

Zarasų krašto muziejuje yra ekspozicija, skirta žydų holokaustui karo metais Zarasų apskrityje. Jai tuomet priklausė ir Dūkštas bei Rimšė. Muziejuje yra pabėgusio ir išsislapsčiusio nuo žudynių Mendelio Davidsono liudijimai, kuriuos jis apklausos metu davė 1947 m. Vokietijoje, amerikiečių zonoje, Bad Rechenbalo vietovėje. M. Davidsonas gimė 1914 m. Turmante, ten iki karo ir gyveno. Jo liudijimuose-atsiminimuose yra nedidelis skyrelis ir apie Dūkšto bei Rimšės žydus. Tai šiandien ir spausdiname.

„Dūkšto miestelyje iki karo gyveno apie 900 žydų. Buvo laikotarpis, kai Dūkštas, kaip ir Turmantas, priklausė Lenkijai. Po Vilniaus grąžinimo Lietuvai, miestelis atiteko jai ir priklausė Zarasų apskričiai. Tada Dūkšto žydų ekonominė padėtis buvo gera, o po jo prijungimo prie Lietuvos buvo dar geresnė. Iki 1940 m. čia veikė biblioteka su gausiu knygų fondu jidiš ir hebrajų kalbomis, buvo labai pažangiai išvystytas žydų kultūrinis gyvenimas. 

Vokiečiai Dūkštą užėmė 1941 m. birželio 26-ąją. Žydams dar buvo leidžiama gyventi savo namuose, bet juos kasdien varydavo į darbą, o tuo metu kareiviai grobdavo jų turtą. Vietiniai lietuviai iškart įsitvirtino miestelio civilinėje valdžioje. Kepėjas Antanas Umbaras (gali būti Umbrasas) buvo paskirtas policijos ir vietinių karių vadu – faktiškai jis buvo miestelio žydų teisėjas. Jo „teismui“, įtariant simpatijomis sovietų valdžiai, buvo atvežami žydai ir kitų tautybių žmonės iš aplinkinių vietovių. Per kelias savaites po vokiečių atėjimo, dar prieš masinius žydų žudymus, Antanas Umbaras / Umbrasas nužudė kelias dešimtis miestelio žydų. 

Prisimenu Dūkšto žydo verslininko Segalo nužudymą kerštaujant (jokių detalių liudijant nepateikta).

Vokiečiams užėmus Dūkštą, po kelių savaičių žydai buvo suvaryti į už dviejų kilometrų nuo miestelio buvusį Antanavo dvarą. Apie jų gyvenimą šiame dvare nieko negaliu paliudyti. Bet kai juos su kitais žydais iš Smalvų dvaro suvarė į Degučius (Krakynės mišką), visi buvo nužudyti. Apie tai man papasakojo iš Antanavo dvaro savo vežimais Dūkšto žydus vežę vežikai.

Rimšės miestelyje iki karo gyveno apie 180 žydų, aplinkiniuose kaimuose daugiausia gyveno lietuviai. Iki 1939 m. Rimšė priklausė Lenkijai, o atėjus sovietams, priskirta Zarasų apskričiai.

Vokiečiai Rimšę užėmė 1941 m. birželio 26-ąją. Joje taip pat susibūrė kareivių būrys, kuris sulaikė kelis Rimšės žydus, nuvarė juos į Dūkšto kalėjimą ir ten sušaudė. Vėliau likusius Rimšės žydus suvarė į Smalvų dvarą. Keletą iš jų pažinojau, juos atvarė beveik nuogus, nes kareiviai iš jų atėmė viską, ką galėjo. Smalvų dvare esantys žydai surinko jiems drabužių…“

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.