2019 m. socialdemokratai, eidami į rinkimus, tikino, kad jie visais klausimais bus vieši, skaidrūs, tarsis su visuomene, bendruomenėm ir pan. Tačiau tas žadėtas viešumas virto pabrėžtu slapukavimu. Informacijos dažnai negauna ne tik gyventojai, bet net tarybos nariai, kurie turi sprendimus priimti aklai, o bendruomenių ignoravimas klausimais, kurie tiesiogiai siejasi su jomis ir jų interesais, tapo šio mero ir jo bebalsės daugumos darbo klasika. Taip buvo ir lieka Gavaičio banglenčių istorijoje, Dūkšto bendruomenė vis atsimuša į valdžios aklumą ir aroganciją. Paskutiniame rajono tarybos posėdyje rugsėjo 15 d. patvirtintos taisyklės, kaip savivaldybė išduos sutikimus steigti lošimo vietas. Taisyklėse numatyta, kad jos gali būti steigiamos ir daugiabučių butuose! Tokiu atveju turėtų būti to namo gyventojų sutikimas, kuris, kaip būtina sąlyga, turi būtų nurodyta ir taisyklėse, tačiau meras atsakė, kad to nereikia, mat jie mus išrinko, mes juos atstovaujam, tad žmonių nuomonės nebūtinos. Dabar nauja Palūšės istorija.

Pernai rajono taryboje priimtas sprendimas visuomenės reikmėms perimti gabalą Lūšių ežero pakrantės Pašakarvio g. (žiūr. nuotr.), kuriuo jau daug metų naudojasi Palūšės bendruomenė. Buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurį savivaldybė valdo panaudos teisėmis. 

Ten pagal anksčiau bendruomenės įgyvendintus projektus buvo įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, kita infrastruktūra. Priimant minėtą sprendimą, tarybos nariai buvo patikinti, kad ten niekada nebus jokių statybų, jokių statinių, teritorija bus naudojama tik per šventes prekybininkų palapinėms statyti. Tačiau šiemet, nesitariant su bendruomene, jos net neinformuojant, rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo paskelbtas konkursas minėtai teritorijai užstatyti. Jį laimėjo trys verslo atstovai, kurie rengiasi pastatyti tris didžiulius pastatus esą baidarėms laikyti.Turėtų atsirasti trys 6×10 m ploto ir 6 m aukščio pastatai, kurių dvi sienos būtų aklinai uždegtos. Bendruomenei kilo abejonių, ar šie pastatai nesudarkys kraštovaizdžio ir ežero pakrantės. Kai su savivaldybe susitarti nepavyko, bendruomenė kreipėsi į teismą, kuriame jau kuris laikas bylinėjamasi. Dar vienas teismas vyks spalio viduryje. Bendruomenė kiek pavėlavo, į teismus reikėjo kreiptis dar iki įvykstant konkursams, dabar kur kas sunkiau apginti savo teises ir interesus. Teismai, deja, labiau žiūri, ar nepažeistos tos ar kitos juridinės procedūros, o kraštovaizdis jiems dešimtas reikalas. Bendruomenė kreipėsi į nepriklausomus architektus, kad šie pateiktų savo išvadą dėl kraštovaizdžio, kuri bus pristatyta teismui.

Kalbant plačiau, Palūšės teritorija priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui (ANP), kurio viena iš paskirčių – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio objektus, todėl bet kokia grėsmė kraštovaizdžio sudarkymui prieštarauja viešajam interesui. Tačiau ANP šiuo atveju neprieštaravo savivaldybės užmačioms. Palūšės gyventojai įsitikinę, kad viską „stumia“ pinigai, siekis leisti Palūšėje įsitvirtinti vienai struktūrai, rengiančiai „Galapagų“ festivalius. Vienas iš minėto konkurso laimėtojų yra būtent tos struktūros vadovas, kuris savo daržinę (taip bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis vadina būsimus statinius) turėtų statyti gražiausioje pakrantės ežero vietoje. Tas pastatas labiausiai suardytų kraštovaizdį. 

Aistros verda, Palūšės gyventojai negaili savivaldybei karčių žodžių. Štai keletas nuomonių iš facebook paskyrų.

„Viską daro pinigai, dideli pinigai, ne išimtis ir Palūšė, „otkatai“ egzistuoja…“

Laima A.

„Savivaldybė lenda į užpakalį vienai firmai, kad ji visiškai įtvirtintų Palūšėje. Šaunu, nenusileiskite šitai Ignalinos mafijai“.

Artūras T.

„Matosi akivaizdžiai, kaip Ignalinos savivaldybė korumpuotai elgiasi, o ką veikia Nacionalinio parko administracija? Negražu savo kraštą parduoti funkcionieriams… Jau su pėsčiųjų taku pridarė nesąmonių, tai vis maža. Gal pasirūpintų keliu į Ignaliną ir uždraustų sunkiom mašinom lakstyti. Palūšėje jau pavojinga vaikščioti, „furos“ laksto viena paskui kitą, neduok, Dieve, nelaimė, kelias – vien duobės, namą išdažai, po poros metų vėl dažyk, tėvukas net šiferiu sieną apdėjo. Vis dėlto baisu, kai žmones valdo pinigai, lyg tai jie būtų nemirtingi. Susimąstykite, viskas grįžta bumerangu, juk ir valdžia turi vaikus, anūkus…“ (beje, daugiausia dieną naktį važiuoja Rusijos „furos“, kurios per Tverečiaus postą grįžta iš Baltarusijos – red.). Nepasiduokit, mes padėsim…“

Nijolė K.

„Tik „akla“ savivaldybė gali uždengti žmonėms ežero panoramą. Kokio velnio lenda savivaldybė į mūsų Palūšę?“

Jonas D.

„Kas su tų klerkų galvom atsitinka, kai papuola į valdžią? Nei girdi, nei mato žmonių. O 

keisčiausia, kad visuose hierarchijos lygiuose apankama ir apkurstama…“

Rimutė Č.

„Mane neramina, kad savivaldybės administracija negali rasti kompromiso su Palūšės bendruomene. Juk socialdemokratų kūriniai ir yra bendruomenės, jiems svarbu ne pinigai, o bendradarbiavimas, kurios telkia kaimo gyventojus bendriems kaimo plėtros, socialinės raidos, verslo, aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, kultūros (švietimo, saviveiklos) ir bendravimo poreikiams tenkinti, regioniniam savitumui, tradicijoms saugoti. Toks įspūdis, kad rajone valdo ne socialdemokratai, o liberalai, kuriems tie nesutarimai su bendruomene būtų pateisinami.“

Stasys L.

Jau ne pirmi metai nerimsta aistros Palūšėje ir dėl pėsčiųjų tako, kuris tiestas, bet iki galo nenutiestas. Dėl jo nuomonę išsakė rajono tarybos narys Vytautas Gimžauskas. Jis mano:  „Abejones dėl Palūšėje vykdomų projektų profesionalumo kelia ir nutiestas pėsčiųjų takas nuo esamos autobusų stotelės link Šakarvos, kuriuo keliaudami prieisite privataus sklypo tvorą. Susidaro įspūdis, kad takas buvo nutiestas būtent šiam sklypui. Ar takas bus tęsiamas, gal privatūs sklypai bus apeinami požeminiu tuneliu? Neaišku. Ar taip turėtų būti naudojamos Ignalinos rajono infrastruktūros lėšos?“

Taip ir gyvena kurortinė teritorija Palūšė.

Autoriaus nuotr.