Skip to content

Paslaptingas „robotukų“ meistras su keista skrybėle ir žavia dama šalia

Lina RAGINYTĖ

Kai tau siūloma rinktis tarp Gėrio ir Blogio – rinkis teisingumą. Kiekvienas sutiktas mūsų gyvenimo kelyje žmogus neša kokią nors žinią ir pamoką. Kitaip nebūna. Iš to, kaip mes tai priimam, galima spręsti, ar bent truputėlį ūgtelėjome, ar laukiame sodresnių atradimų ir išbandymų. Labai keistomis aplinkybėmis ir aplinkkeliais prieš keletą metų mano erdvėje sušmėžavo žmogus. Ir nedingo, nes visą šį laiką buvo šalia mano artimo. Kol vieną dieną vėl susidūrėme akis į akį… Atėjo metas. Iššūkis MI skaitytojams. Pristatau žmogų, kuriame yra visko daug ir sodriai, bet užduotis – užčiuopti aukso vidurį, o tiksliau – surasti tikrąjį Arnoldą SAMOGITĄ. 

Žemaičio kelias į Aukštaitiją 

Pasaulis kupinas netikėtumų. Klaipėdoje gimęs ir augęs Arnoldas Samogitas (tikroji pavardė Kairys) apkeliavo kone visą Lietuvą. Gal būtų lengviau pasakyti, kur jo nebuvo. Gyvenęs Kaune, ilgą laiką Druskininkuose, paskui Vilniuje, vieną dieną atkeliavo į Švenčionėlius. Įsikūręs sodininkų bendrijoje įsirengė namus ir šiandien gyvena tarp Švenčionėlių ir Ignalinos, nes Ignalinoje daugiau draugų, artimesnė aplinka ir… žmonos mėgstamos veiklos.

Ankstesniame Arnoldo gyvenime buvo ir šviesos, ir tamsos, o štai teisingumo, matyt, neieškota. Ten liko ir pirmoji žmona bei 4 dukros. Tiesa, vaikai juk niekur nedingo ir tebėra Arnoldo gyvenimo dalimi, nors, žinoma, santykis pasikeitęs. Teisingumo atsiradę jame. Širdį vyrui glosto ir naujas senelio statusas. 

Antroji žmona Nijolė Arnoldą sutiko jau besikeičiantį ir drauge žengia nauju jo gyvenimo keliu, pati atrasdama save su juo kitokią.

„Vilniuje gyvenau bute. Gyvenimas gamtoje man buvo iššūkis. Bet ėjau, bandžiau, dariau. Ryžausi Arnoldo aferai kraustytis į gamtą. Na, ir… pasirodo susitvarkau su aplinka, sodeliu, daržu ir net šiltadaržiu. Pradėjau auginti Arnoldo draugo iš Ignalinos parūpintas braškes. Jei nori, gali daug išmokti, nors tiek visko buvo su tais sodinimais. Ir kaimynams juoko, ir patiems. Dirbti (dirba muitinėje) važiuoju į Vilnių, kad galėčiau pasimėgauti savo laiku, keliauju traukiniu ir dundėdama skaitau knygas, žiūriu filmus, o namuose vėl kimbu į įprastus buities darbus, su vyru lankome draugus. Čia gal Arnoldo sugalvoti tokie arbatų ir pasisėdėjimų vakarai. Tai mes kur nors judame, tai pas mus kas nors atvyksta. Tas gyvenimas juda, sukasi ir net nespėji suprasti, kaip metai keičia metus“, – sako Nijolė. 

Duobėtas kelias

Pasakyti, kad žmogaus kelias duobėtas, tai reikštų nepasakyti nieko. Dažnai švaistomės tokiomis frazėmis, net nenumanydami, koks tas duobėtas kelias gali būti iš tikrųjų. Kita vertus, kiekvienam savo. Juk kažkam užtiškęs lašas lietaus ant priklijuotos blakstienos gali prilygti pasaulio pabaigai. Gal nevertinkime žmonių ir jų įsivaizduojamų duobių. Tiesiog būkime. Su jais ar be jų. 

Arnoldas – žmogus, pažabojęs vieną iš daugelio žmones kankinančių priklausomybių. Šis vyras jau 15 metų gyvena realybėje, kurią kuria pats, puikiai suvokdamas, ką ir dėl ko daro. Jis visiškai atsisakė alkoholio, kuris net ir mažytėmis dozėmis sudarko ir iškreipia savęs, savo artimųjų ir pasaulio suvokimą. 

„Kažkada sėdėjau prasigėręs ir prasimyžęs, bet vieną dieną atsirado tokių, kurie ištiesė ranką ir apkabino. Patekau į AA (anoniminių alkoholikų) gretas, ilgą laiką buvau su jais, mokiausi pažinti gyvenimą iš naujo, lipau, ieškojau. Vėliau, jau atradęs savo kelią – nes ir ten, kaip ir bet kokioje bendruomenėje, yra visko ir visaip – pats tiesiau ranką kitiems, organizavau didžiulius renginius, festivalius ir pats juos vedžiau, buvau aktyvus tos bendruomenės narys. Šiandien esu tik stebėtojas, nebevaikštau į susirinkimus, nes nebejaučiu poreikio, bet palaikau kontaktą su draugais, su kuriais turime bendrų interesų. Atsiskyriau, nes aplink save kuriu kitokią erdvę“, – atvirai pasakoja Arnoldas. 

„Robotukų klubas“ – nauja bendruomenė

Socialiniame tinkle „Facebook“ Arnoldas sukūręs grupę „Robotukų klubas“, kurioje renkasi kūrėjai, stimpank gyvenimo būdo pasekėjai ir šiaip humorą mėgstantys žmonės. Kaip sako pats Arnoldas, gerai atsijojęs grupę, nes tai – žmonės, kurie ne tik ištisai pulsuoja vienu ritmu, bet ir drauge rengia šeimų sąskrydžius, žygius, važiuoja į tarptautinius stimpank festivalius. 

Kas yra stimpankų stilius? Stimpankas (angl. steampunk) – vienas iš fantastikos žanrų, kurio veiksmas vyksta anachronistinėje Viktorijos epochoje arba alternatyvioje jos versijoje. Stimpanke visi dabartiniai mokslo atradimai buvo padaryti ankstyvesnėje istorijoje su turimomis priemonėmis. Tipiškiausias pavyzdys yra garo varikliais varomi lėktuvai.

Stimpankas dažniausiai koncentruojasi apie tikrą, teorinę ar išgalvotą Viktorijos epochos technologiją, įskaitant garo variklius, prisukamus prietaisus ir skirtumų skaičiavimo mašinas. Vėliau žanras nuo Viktorijos epochos išsiplėtė ir į viduramžius, pradėjo maišytis su magine fantastika ir siaubo fantastika. Stimpanko kūriniuose dažnai randamos įvairios slaptos draugijos ir sąmokslo teorijos (kurios po metų kitų, kaip rodo patirtis, virsta realybe) pavyzdžiui, Masonų ložė ar Bavarijos Iliuminati. Taip pat pasitaiko ir Loverkrafto, okultizmo ir gotų įtakos. 

„Taip, šiame stiliuje daug painiavos, bet mes tiesiog mėgaujamės Viktorijos laikų ir Žiulio Verno romanų plakiniu savoje realybėje. Tai nėra akimirkos fragmentas, mes rengiamės kitaip, elgiamės kitaip, namus įsirengiame kitaip. Nors… nevengiame ir teatralizuotų pasirodymų. Štai šį rudenį klubo nariai, šventiškiau pasipuošę, dalyvavo Švenčionėliuose vykusiame „pasivaikščiojime“. Įsimintinos akimirkos. Norėjome dalintis puikia nuotaika – tą ir darėme. Žmonėms reikia daugiau širdies švenčių. Mes labiau orientuojamės į kūrybiškumą, garo variklio panaudojimą ir aplinkos tausojimą per daiktų „įveiklinimą“ antram gyvenimui, bet kai kurie išpažįstame ir puoselėjame baltų tikėjimą ir tradicijas. Minėdami Baltų lygiadienį, rinkomės ant Ladakalnio prie naktinio laužo “, – pasakojo Arnoldas. 

Metalą prisijaukinęs menininkas

Jaunystėje Arnoldas mokęsis šaltkalviu, tačiau įgijęs patirties ir reikalingų įgūdžių, vyras pajuto, kad gali daugiau. Vaizduotė ėmė nešti tolyn… „Pajutau, kad metalas gali kalbėtis su manimi, nors jis kažkam yra negyvas. Taip ir prasidėjo… mano darbuose gali rasti seno dujų baliono, ir senų auto, siuvimo mašinų, siurblių ir varžtų ar visokių kitokių kažkur kažkada naudotų detalių iš metalo. Kartais perdarau kokius nors senus daiktus į, tarkim, šviestuvus, padėkliukus, pakabas, o pasitaiko, kad kažkam reikia tiesiog ką nors suremontuoti, nušveisti ar tiesiog suvirinti. Gaunu prašymų ir užsakymų labai įvairių: nuo sulūžusio kauptuko iki unikalios lauko iškabos kavinei ar išskirtinio ženklo ant namo. Žemaitijoje buvo labai populiaru ant namo užkabinti skiriamąjį ženklą: siuvėjui – lentelė su išraižyta adata su siūlu, muzikantui – muzikos instrumento fragmentas ir t. t. Po truputį tai atgimsta ir plinta visoje Lietuvoje“, – sako menininkas. 

Štai tiek apie Arnoldą. Žiūrėkite, skaitykite, pažinkite… O jei suskambės širdyje, rašykite jam, skambinkite ir bendraukite. Tel. 8 673 60228. 

Į Arnoldo dirbtuves virtualiai kelionei visus norinčius pakvies Ignalinos TV jau netrukus startuosiančiame naujame sezone. 

Ignalinos TV ir Arnoldo Samogito šeimos archyvo nuotr. 

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje