Skip to content

Šeima – be žodžio „tradicinė“

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Jeigu svajojate apie laimingą šeimyninį gyvenimą – neregistruokite santuokos. Taip sakau ne todėl, kad būčiau nusistatęs prieš šeimą. Ne, valstybė visokiomis išmokomis ir padarė taip, kad porai geriau gyventi susidėjus, būti ne sutuoktiniais, o meilužiais, sugyventiniais ar, kaip dabar madinga sakyti, draugais.

Beje, dėl pačios šeimos sampratos. Negaliu paaiškinti tų veikėjų, kurie kovoja už „tradicinę“ šeimą, mąstymo. Argi šeima gali būti tradicinė ir netradicinė? Išeitų, kad tokie politikai jau pripažįsta „netradicinės“ šeimos egzistavimo galimybę.

O juk šeima arba yra – kai pradžią jai duoda vyras ir moteris, arba jos nėra, kai susideda dvi patelės arba du patinai. Jeigu, sakysim, du šunys bėga, ir vienas ant kito vis bando užlipti – tai argi šuniukų bus? 

Yra šeima, o visa kita, kaip anksčiau sakydavo, – velnio išmislas. Bet taip anksčiau sakydavo, dabar tai, švelniausiai tariant, neeuropietiška.

Taigi, jeigu norite ramaus ir laimingo gyvenimo, neveskite (ar netekėkite), sako mums valdžios išmintis. 

Pirmiausia, jeigu nusprendėte kurti šeimą, tai pagalvojote apie vaikus. Neužmirškite, kad nesantuokiniai vaikai gaus didesnę valstybės paramą – vienišai mamai (arba vienišam tėvui, bet čia gal sudėtingiau, visokios biurokratijos daugiau) mokamos valstybės išmokos. 

Jų ne tiek mažai. Tai ir pereinamojo laikotarpio išmokos, ir parama mokslui, ir vaiko priežiūros išmokos. Pastarosios gaunamos, kad tėvai galėtų susimokėti už vaiko priežiūrą, kol patys dirba.

Jeigu gyvenate santuokoje, viso to negausite, nes ir jūsų pajamos bus pakankamos, „neberemtinos“, ir bus kam prižiūrėti vaiką, kai, į darbą išeinate. 

Kitas dalykas – jeigu šalia yra (gyvenimo) draugas (-ė). Tada valstybė jus parems. Sakykim, kaime visi žino, kas su kuo gyvena. Jei gyvena kartu – pinigų neduos? Bet popieriuko nėra? Vadinsi, vienišą mamą reikia remti. Ne Veronikų laikai. Popieriukas pas mus – viskas.

Dar vienas tiesiog nuostabus valstybės kišimosi į šeimos gyvenimą pavyzdys – nurodymas, kas kada turi prižiūrėti vaiką. Ne tėvai dabar tai sprendžia, o valstybė. 

Vaikas, girdi, turi būti auklėjamas abiejų – ir motinos, ir tėvo, todėl ir tėvas privalo imti atostogas. Nesvarbu, kad tai kerta per šeimos biudžetą ar tėvo karjerą. Svarbu, kad kažkur, kažkokioje „pažangioje“ šalyje taip buvo padaryta. Lietuva negali atsilikti nuo jokių… apibūdinimą pasirinkite patys.

Įdomu, kaip visi tie kovotojai už „netradicinę šeimą“ (nors, kaip sakiau, tokiam dariniui reikėtų sugalvoti savo pavadinimą), įteisinę ją (tegyvuoja „laisvė“ ir jos partija) spręs, kuriam tokio darinio nariui teks motinos, o kuriam vyro vaidmuo, ir kuris kokias atostogas privalės imti?

Štai Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, profesionalus gėjus Tomas Vytautas Raskevičius sakosi turįs sūnų. Iš kur, kokia „žmona“ jam pagimdė – tegul tai būna jo reikalas. Bet ar ėmė jis tėvystės atostogas? Kažko negirdėti buvo. Nuskriaustas žmogus? Taip, ir smarkiai nuskriaustas, jo vaikui pritrūko tėvo meilės. 

Arba, žiūrėkite, dvi lesbietės – čia neseniai LRT.lt graudžiai aprašė, kaip dvi tokios „mamos“ buvo priverstos palikti Lietuvą, nes joje „dar“ nėra jas tenkinančių įstatymų, – dalinasi tarpusavyje vaiko atostogas… O jeigu jos abi mamos? Kuri gaus „tėvadienius“? O jeigu abu gėjai – kuris gaus „mamadienius“? Komedija ar tragedija?

Bet aš apie tradicinius žmones (neblogai skamba, ar ne?). Pasikartosiu: norite, kad valstybė mažiau leistų ir draustų – oficialiai nekurkite šeimos. Galėsite susituokti, kai sulauksite pensinio amžiaus… Oi, irgi ne, jeigu būsite vieniši, gausite vienišo žmogaus išmoką. O jeigu susituokę – valstybė jums rodys špygą.

Ir tegul valdžia neverkia ir nesistebi, kad mažėja santuokų ir daugėja skyrybų. Argi mes dabar stebimės, kai sužinome, kad kaimynai, keliasdešimt metų išgyvenę santuokoje, išsiskiria, bet lieka gyventi kartu. Pripratome. Gal tik sakome – jaunystėje reikėjo tiesiog susidėti ir gyventi, Bet jaunystėje tokios tvarkos, tokio valstybinio privataus gyvenimo reguliavimo nebuvo.

Lieka vienas klausimas: kaip susitaikyti su Bažnyčia? 

Ir viena viltis: gal Dievulis supras ir atleis. 

LRT nuotr. 

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje