Skip to content

Apie emocinį intelektą

Regina MAJAUSKIENĖ (Psichologė)

Apie tai, kas svarbiau – intelekto koeficientas (IQ ) ar emocinis intelekto koeficientas (EQ ) – pasaulis diskutuoja jau seniai. Gebėjimui atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas pastaraisiais metais skiriama vis daugiu dėmesio. Danielio Golemano 1995 m. išleista knyga „Emocinis intelektas. Kodėl jis svarbesnis už IQ“ tapo sensacija. Ši knyga pusantrų metų išbuvo Amerikos reitingų viršūnėse ir per keletą metų buvo išversta į 30 pasaulio kalbų, tiražas pasaulyje pasiekė 5 mlj. ribą.   

Visais laikais buvo manoma, kad žmogaus veiklos sėkmė reikalauja nemažai proto. Protingas žmogus sugeba rasti problemos sprendimą ir dėl šios savybės iškyla bet kokioje veiklos srityje. Protas tradiciškai buvo tapatinamas su analitinio mąstymo  sugebėjimu ir priešpastatomas emocinei sričiai. Ilgą laiką emocinei sričiai buvo neskiriama pakankamai dėmesio.  Jei gerai apsidairytume ir savęs paklaustume, kas gi sulaukia didžiausios sėkmės visuomenėje, taptų aišku – intelektualai pirmauja toli gražu ne visada. Tikriausiai ne vienas iš mūsų žino tokių pavyzdžių, kai vakarykščiai vidutiniokai, kurie mokykloje toli gražu nebuvo pirmūnai, tampa gyvenimo šeimininkais. Šiam reiškiniui Golemanas siūlo paprastą paaiškinimą. Jo nuomone, analitiniai – sisteminiai gebėjimai, matuojami tradiciniais IQ testais, sudaro tik mažą gyvenimo sėkmės sąlygų dalį. Pagrindinę reikšmę turi visiškai kitokios savybės, kurių visumą jis pavadino emociniu intelektu. Prie šių gebėjimų priskiriamas mokėjimas suvokti savo jausmus, juos įvardyti, ir, priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, gebėti adekvačiai juos išreikšti. Tas pats ir su kitų jausmais – aukšto emocinio intelekto žmogus moka juos tiksliai atpažinti ir į juos atsižvelgti bendraudamas.  Emocinis intelektas apima ir motyvacinius dalykus – laimėjimų siekimą, aktyvumą, iniciatyvumą, emocijų įtraukimą, įgyvendinat numatytus tikslus. Išskiriami būtini visuomeniniai gebėjimai – sugebėjimas vienam kitą suprasti, bendradarbiauti, paskatinti kitus siekti svarbių tikslų, gebėjimas teigiamai nusiteikti ir nuteikti kitus.

Daugumos mokslininkų nuomone, žmogaus mąstymas neapsiriboja vien  protine kalkuliacija, priimant sprendimus, būtina atkreipti dėmesį ir į savo jausmus bei su jais suderinti numatomą sprendimą. Tarpusavio veiksmas vyksta ir į kitą pusę – emocijos dažnai praturtina mąstymo procesus, leidžia pastebėti  netikėtas alternatyvas, rasti geriausią sprendimą. Jei kalbėsime apie darbuotojus, turinčius aukštą emocinį intelektą, tai jie mažiau švaisto laiko pasiteisinimams ir ginčams, daugiau pastangų – motyvacijai ir sprendimų paieškai.  Emocinis intelektas užtikrina darbuotojų atsparumą, streso valdymą ir lankstumą. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje emocinis intelektas įvardijamas kaip vienas iš dešimties svarbiausių ateities darbo įgūdžių.

Kita vertus, tokiu neapibrėžtumo  laikmečiu, kokį pasaulis jaučia šiandien, emocijų valdymą jau galima laikyti ne tik ateities siekiu, bet ir dabarties būtinybe. Pradedant pandemija ir tęsiantis karui Ukrainoje su visomis jo pasekmėmis – nepastovumu, neapibrėžtumu – vis svarbesnį vaidmenį įgauna emocinė aplinka. Kiekvienam iš mūsų svarbu atpažinti emocijas ir jas valdyti, tinkamu laiku rasti tinkamą sprendimą, jausti empatiją.

Kur kas atviriau ir dažniau kalbėti apie emocijas, jausmus, jų atpažinimą  , mes pradėjome tik pastarąjį dešimtmetį. Dauguma suprato, jog šioje srityje, dirbant su savimi, galima tobulėti, todėl ir požiūris į emocinį intelektą bei jo svarbą, šiandieną įgauna vis didesnį pagreitį.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here